Vonios restauravimas – ką daryti, jeigu ji atrodo nekaip

Sena neprižiūrėta vonia turi nebent vieną privalumą - joje itin nemalonu maudytis, tad stengiatės joje neužsibūti, taip sutaupydami keletą litrų vandens. Tačiau visiems norisi būti apsuptiems gražių ir tvarkingų daiktų. Tad ką daryti su senąja vonia? Pirkti naują? O gal ekonomiškiau būtų ją restauruoti?

Kalbant apie vonių restauravimą, visuomet turimas omenyje jos dangos atnaujinimas, o ne, tarkime, suskilusios vonios klijavimas. Renkantis būdą kaip tai padaryti, reikia atsižvelgti į tris kriterijus – metodo kainą, ilgaamžiškumą bei galimybę šį darbą atlikti pačiam. Pagrindiniai vonių restauravimo būdai iš esmės yra du – įdėti įdėklą arba atnaujinti jos emalį.

Įdėklai

Paprastai kalbant, įdėklas yra jūsų vonios formos ir atkartoja jos kontūrus, taip uždengdamas buvusius nelygumus, negražią spalvą ir kita. Kitaip tariant, turite lyg ir naują, tačiau visgi tą pačią vonią. Toks sprendimas, žinoma, sumažina vonios gylį, tad gamintojai stengiasi jas gaminti kuo plonesnes, kelių milimetrų storio. Daugiausia jie yra akriliniai, tačiau reklamuojami ir metaliniai įdėklai. Įtaisant tokį įdėklą, tarpas tarp senos ir naujos vonios užpildomas putomis, tuomet reikia prileidus vandens palaukti apie pusę paros.

Tokio metodo privalumai yra ilgaamžiškumas bei viena ilgiausių restauravimo garantijų, lygus gamykliškai suformuotas paviršius (restauruojant mechaniškai reikia pasitikėti tik meistro ar savo paties įgūdžiais), taip pat tokia vonia galima naudotis greitai po įrengimo bei įrengimo metu sklinda nedaug su darbu susijusių kvapų.

Kita vertus, įdėklai tinka ne visoms vonioms. Dažniausiai jų dydžiai yra standartiniai, skirti standartinėms pailgoms vonioms, tiesa, tvirtinant galima koreguoti kaip įdėklas dengia vonios kraštus. Taip pat toks sprendimas brangesnis už daugelį rinkoje esančių sprendimų, be to, reikia perrinkti sifoną, neretai ir praardyti su vonia besijungiančias plyteles, o pačiam darbo praktiškai nėra - norint įdėti įdėklą patikimai, reikalingos žinios, tad jį paprastai įdeda įmonės darbuotojas.

Vonios paviršių galima atnaujinti ir padengiant jį nauja danga. Skiriasi tiek dangos, tiek padengimo būdas. Pagrindinė vonios restauracijos sąlyga – ji turi būti nedužusi. Metodus iš esmės galima skirstyti į tris būdus – užtepimas, užliejimas ir užpurškimas.

Dažymas voleliu ar teptuku

Emalis arba dažai voleliais ar teptukais tepami ant vonios paviršiaus tiek sluoksnių, kiek reikalauja produkto instrukcija. Vėliau vonia kelias paras paliekama džiūti, paviršiui išdžiūvus, ja galima naudotis. Be abejo, voleliu dažyti patogiau. Dažant teptuku reikėtų turėti kokybiškus arba keletą teptukų, nes galite susidurti su problema, kai nuo teptuko nutrūkę šereliai lieka dažomajame sluoksnyje. Tai ne tik neestetiška, tačiau ir trumpina sluoksnio tarnavimo laiką – po kurio laiko jie ims atšokinėti, taip „pakeldami“ emalį. Likusį ardomąjį darbą tuomet atliks vanduo.

Tokio metodo privalumai yra šie: tai nebrangus ir gana paprastas vonios restauravimo būdas, nereikia nei ypatingų įrankių nei didelių įgūdžių, tad viską galite pasidaryti patys. Pranašesnis už purškimą aerozoliais tuo, kad atnaujinti dangą reikės rečiau, dažų dalelės nesklis ore, kadangi visi dažai nusės ten, kur norite.

Tipiniai padengimo tokiu būdu minusai: tai nėra ilgaamžiškiausias iš padengimų – atnaujinti gali tekti po 1-2 metų ar anksčiau, priklausomai nuo produkto ir padengimo kokybės. Pakankamai ilgai džiūsta (2-3 paras), džiūdami skleidžia kvapą.

Purškimas

Purškimas su kompresoriumi. Danga purškiama ant vonios paviršiaus keliais sluoksniais. Dažai, kuriuos gali purkšti įrenginys, gali būti tik skysti, purškiama keliais sluoksniais.

Kokybiškai nupurškus nereikia atnaujinti iki keleto metų. Šis būdas taip pat nėra pernelyg sudėtingas – reikia turėti kompresorių ir mokėti purkšti pulverizatoriumi, pasirinkus tam tinkamus dažus.

Minusai: dažai džiūsta iki kelių parų, skleidžia kvapą, ne kiekvienas turi įrankius.

Aerozoliniais produktais. Šis purškimo būdas yra ženkliai pigesnis, tačiau bene trumpaamžiškiausias iš išvardintų. Procesas gana paprastas ir nereikalaujantis daug žinių. Paprastai tariant tereikia nupurkšti paviršių ir palikti džiūti, tiesa, priklausomai nuo produkto, kiekvienas gali turėti savų niuansų.

Tokio metodo privalumai ir jo pigumas ir paprastumas – tai reiškia, kad visa tai galite pasidaryti ir pats. Purškimo flakonėliais minusu laikytinas užpurkštos dangos ilgaamžiškumas, kadangi priklausomai nuo produkto ir vonios būklės paviršių gali tekti padengti iki kelių kartų per metus. Taip pat kaip ir visos purškiamos dangos turi išdžiūti (2-3 paros), džiūdamas skleidžia kvapą.

Emalio liejimas

Emalio danga naudojantis specialiu įrankiu liejama, o ne purškiama ant vonios paviršiaus. Jei pulverizatoriumi galima purkšti tik skystas dangas, tai naudojant liejimo įrankį galima lieti ant vonios klampų emalį. Medžiagos dar gali būti su specialiais priedais, papildomomis medžiagomis stiprinančiomis dangą ir ilginančiomis jos ilgaamžiškumą.

Tokio metodo privalumai yra šie: tai bene ilgaamžiškiausias iš emalio atnaujinimo metodų, gana greitai džiūsta, darbo metu neskleidžiamos dulkės. Tiesa, toks metodas yra palyginus brangesnis, be to, šioje vietoje teks visiškai pasikliauti atvykusiu meistru, kadangi vargu ar namuose turite tokį įrankį ar rizikuosite tai daryti neturėdami įgūdžių.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis