Garso izoliacija namie: ką daryti, kad netrukdytų kaimynų ginčai

Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris džiaugtųsi galėdamas girdėti, ką veikia už sienos gyvenantys kaimynai. Deja, su šia problema susiduria daugelis žmonių ir ne visi žino, kad tai – išsprendžiama. Tad kaip įsirengti būstą, kurio sienos, grindys ir lubos nepraleistų kaimynų trepsėjimo, ginčų ar muzikos garsų? Ar įmanoma šią problemą pašalinti senos statybos name?

Būtina identifikuoti problemos šaltinį

Silpnos garso izoliacijos problema visais atvejais gali būti sprendžiama. Ieškant geriausių būdų, kaip sumažinti iš už sienų į vidų sklindančius garsus, pirmiausia būtina identifikuoti problemos šaltinį: kodėl garso izoliacija būste yra prasta.

„Silpną garso izoliaciją gali lemti ir netinkamos pastato konstukcijos, prastai pasirinkti statybiniai produktai, ir netinkamas darbų atlikimas statant namus, ir gyventojų atlikti pakeitimai, kurie blogina garso izoliacijos parametrus. Pavyzdžiui, renovuojant būstą padaromos klaidos montuojant elektros instaliaciją ar klojant kitus inžinerinius tinklus, perdarant grindų konstrukcijas. Tiesa, dažniausiai veikia keli faktoriai – ir nesusipratimai statant būstą, ir gyventojų netinkami sprendimai“, – pasakoja „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris.

Nesirinkite pigiausių priemonių

Jei statotės nuosavą namą, svarbu ne tik akcentuoti statytojams, kad gera garso izoliacija yra vienas prioritetų, bet ir aiškiai išmanyti, kaip ją užtikrinti. Nepaisant to, kad statybų vadovų darbas yra žinoti ir jums patarti, kaip užtikrinti garso izoliaciją, visada jausitės tvirčiau ir patys žinodami, kas ir kaip turi būti padaryta, kad ateityje netektų kentėti iš lauko sklindančių garsų.

„Statydami nuosavus namus žmonės dažnai renkasi modernius, tačiau palengvinto tipo blokelius ar plytas. Nors jos yra patogios naudojimui, neužtikrina geros garso izoliacijos. Tokioms konstrukcijoms reikalingas masyvumas, nes kuo didesnė masė, tuo geresnė garso izoliacija užtikrinama. Be to, namo pertvaros dabar dažnai projektuojamos itin plonos. Taip, statikos reikalavimai gal tai ir leidžia, bet, pavyzdžiui, 100 milimetrų storio lengvo tipo mūras negali užtikrinti net minimalios garso izoliacijos“, – pataria K. Vaseris.

Pasak K. Vaserio, jei namo pertvaros projektuojamos iš karkasinių konstrukcijų, pavyzdžiui, gipskartonio plokščių, svarbu nesirinkti paties ekonomiškiausio varianto, mat jis negalės užtikrinti geros garso izoliacijos. Deja, dažnai pigiausias variantas pasirenkamas ne tik dėl to, kad taupomi pinigai, bet ir dėl nežinojimo. Svarbu suprasti, kad baltos ir kitos specifinės gipskartonio plokštės skiriasi ne tik kaina, bet ir savo geba izoliuoti garsą.

Garso izoliaciją įmanoma padidinti ir jau pastatytame name

Garsas gali sklisti ir kitais kanalais: eiti pro rozetes, langus, tad visai nenuostabu, kad daugiabučiame ar daugiaaukščiame name galima išgirsti ne tik artimuosius kaimynus, bet ir tolimesnius. Taip atsitinka dėl įvairiausių plyšių sienų konstrukcijose, prastai sumontuotų ir sureguliuotų langų. Tad ieškant prastos garso izoliacijos problemos šaltinio dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai“, – sako specialistas.

Pasak jo, net ir tais atvejais, kai garso izoliacijos problema pastebima jau įsirengus namus, sprendimų rasti galima. Vis dėlto kiekvienu atveju jie skirtingi, tad čia taip pat svarbu pasirinkti individualiu atveju tinkamiausias priemones.

Triukšmas būna skirtingų tipų. Pirmasis, struktūrinis arba smūginis, einantis tiesiai per konstrukcijas, pavyzdžiui, bėgiojimas, šokinėjimas, baldų stumdymas. Tokį triukšmą suvaldyti sudėtinga, o efektyviausias būdas – įrengti naują grindų konstrukciją su smūginio garso izoliacija. Antrasis tipas – orinis, sklindantis tiesiogiai per atitvaras.

„Kovojant su oriniu triukšmu, geriausia prie sienų montuoti papildomas konstrukcijas. Paprastai aiškinant, tai tam tikros pertvaros montavimas prie sienos, tarpą kruopščiai užpildant mineraline vata, montuojant du sluoksnius specialaus garsą izoliuojančio gipskartonio o siūles ir paviršius glaistant ir padengiant pasirinkta apdaila – dažais, tapetais, plytelėmis”, – pasakoja K. Vaseris.

Pasak techniko, tokia papildoma konstrukcija net keliolika decibelų gali pagerinti esamos sienos garso izoliaciją. Deja, tačiau šis būdas gerokai sumažina kambario erdvę, mat pati konstrukcija užima apie 10-15 centimetrų.

Kaip išsirinkti būstą su gera garso izoliacija?

„Dabar kaip ir tam tikru sovietiniu laikotarpiu nauji namai statomi masiškai. Būtent dėl to mažiau dėmesio yra ir buvo kreipiama į komforto užtikrinimą, daugiau – į „finansinį efektyvumą“, kenčia kokybė. Nesutikčiau su teiginiu, kad tik sovietinės statybos namai prastai izoliuoja garsą. Maždaug pusė besikreipiančiųjų dėl garso izoliacijos problemų yra kaip tik naujos statybos būstų savininkai“, – pasakoja K. Vaseris.

Pasak K. Vaserio, renkantis naujos statybos būstus reikėtų atkreipti dėmesį į garso izoliacijos klasę. Lietuvoje jau kuris laikas galioja oficialus reikalavimas naujos statybos būstus klasifikuoti garso izoliacijos požiūriu, minimali reikalaujama klasė yra C, kuri turėtų užtikrinti normalų garso izoliacijos komfortą.

„Dalis statytojų sąmoningai pasirenka aukštesnius reikalavimus ir siekia aukščiausios A klasės, kuri turi užtikrinti garsinį komfortą. Suprantama, toks būstas dažnai kainuoja kiek daugiau“, – sako K. Vaseris.

Vis dėlto didesnių problemų atsiranda renkantis senos statybos būstą. Čia vienintelė išeitis suprasti, ar patalpa gerai izoliuoja garsą – gauti informacijos iš būsimų kaimynų. Kitu atveju teks susitaikyti su esama padėtimi arba investuoti į bandymus suvaldyti triukšmą. Į patalpą sklindantį garsą sumažinti pavyksta visada, tačiau kyla klausimas, ar tai pasieks gyventojų iškeltus lūkesčius garso izoliacijai – kiekvienas į garsą reaguojame skirtingai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis