Kodėl rudenį naudinga perkasti dirvą

Kalbant apie sodo darbų naudą apskritai, galbūt norėtųsi pradėti nuo to, kad pamosuoti kastuvu gryname ore visuomet yra naudinga. Tačiau nors fizinis aktyvumas ir yra būtinas mums, dirvos perkasimas turi daug daugiau privalumų kalbant apie pačią dirvą, kas galiausiai atsiliepia ir jūsų stalo gausai.

Kodėl verta perkasti dirvą


Piktžolės. Perkasimas, be kitų būdų, dažnai įvardijamas kaip būdas naikinti piktžoles. Perkasant dirvožemį, sluoksnis, kuriame tarpsta piktžolės paslepiamas po kitais sluoksniais – dėl to, pavasarį jos sunkiau sudygsta.


Kenkėjai. Gilesnio perkasimo metu neretai viršutinis sluoksnis sumaišomas su apatiniu. Specialistai nepataria to daryti ar skatina tai daryti su saiku – derlingojo sluoksnio jums reikia, kad augtų augalai. Tačiau maišyti žemę pačiame sluoksnyje galima, taip galimai sumažinant įvairių kenkėjų kiekį pavasarį. Jie slepiasi ir rengiasi žiemoti dirvoje, tačiau netikėtai yra išmetami į viršų, nespėja prisitaikyti ir žūva. Tiesa, tai veikia ne visais atvejais – didelę žalą darančios grambuolių lervos žiemoja kur kas didesniame gylyje, nei galite pasiekti kastuvu, ir kuo labiau atšąla, tuo giliau jos leidžiasi. Šią problemą galite mėginti išspręsti giluminiu arimu.


Dirvos savybės. Per ilgesnį laiką dirvožemis suslūgsta, o grebojimas grėbliu paliečia tik patį paviršių. Dirva kiek prasčiau aeruojasi, priima ir atiduoda maistines medžiagas. Perkasus dirvožemį į dirvą gali patekti daugiau drėgmės, suaktyvėti mikroorganizmai.


Kaip tai daryti. Atrodytų, dirvą perkasti lengva – paėmei kastuvą ir atkasi gabalą žemės ir užverti. Tačiau egzistuoja keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.


Dar ir dabar yra, tikėkimės, nedidelė dalis žmonių, kurie nustemba, kad šakės yra ne tik tvarto įrankis, tačiau gali puikiai tarnauti perkasant daržą. Kasimas su šakėmis kiek lėtesnis, tačiau atliekamas dvigubas darbas – dirva ne tik kasama, tačiau ir natūraliai purenama.


Kiek giliai kasti priklauso nuo dirvožemio tipo, tačiau auksinė taisyklė galėtų būti „ne per giliai“. Normalaus derlingumo juodžemį geriausia kasti tik iki 20 cm, kadangi dirvos viršutinis sluoksnis, kaip bežiūrėsi, yra vertingiausias ir jo neverta giliai paslėpti. Mažiau derlingus dirvožemius reikėtų perkasti dar mažesniu gyliu.


Kaip kasti. Egzistuoja dvi nuomonės – vieni kasdami tik pakelia žemės grumtus, antrieji juos dar apverčia ir pasmulkina. Pastarasis būdas geras, jeigu kasama negiliai, tačiau su kastuvu griebiant giliau, tokiu būdu apatinis sluoksnis perkeliamas į paviršių. Žinoma, per žiemą ir pavasarį dirva kiek stabilizuojasi, tačiau neverta kelti į dienos šviesą itin suslūgusių ir nusistovėjusių senų sluoksnių. Smulkinimą už jus atliks žiema – pavasarį teliks pabaigti darbą, kurio ji nespėjo padaryti.


Kada kasti. Geriausia sulaukti giedresnių (nors ir šaltesnių) orų, kai dirvožemis bus bent kiek pradžiūvęs. Žinoma, ruduo toks metas, kai žemė visuomet turi daugiau mažiau drėgmės, tačiau įmirkusią žemę bus sunkiau tiek kasti, tiek purenti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis