Kaip paruošti dekoratyvinius augalus šaltajam laikotarpiui?

Dekoratyviniai medžiai ir krūmai žydi iki pat šalnų. Jei jūsų kieme jų dar nėra, žinokite, kad dabar pats laikas įsigyti ir pasisodinti. Įdomių formų ir spalvų, puošnių žiedų visžaliai augalai akis džiugina ištisus metus. Kad mūsų gan atšiauriame klimate jie sėkmingai peržiemotų, reikia atlikti keletą paruošiamųjų darbų.

1. Persodinti


Rugsėjo mėnesį persodinami spygliuočiai medžiai ir krūmai. Persodinant juos svarbu tinkamai paruošti duobes. Štai metro dydžio augalui reikia iškasti apie 50 centimetrų skersmens ir gylio duobę. Į ją beriama derlinga žemė. Spygliuotis persodinamas su žemėmis ir gausiai palaistomas.

Tuo metu lapuočiai augalai sodinami spalio mėnesį, pasibaigus jų vegetacijai.


2. Laistyti, laistyti ir dar kartą laistyti


Tiek persodintus, tiek nepersodintus augalus rudenį reikia pastoviai laistyti. Ypač atidžiai reikėtų pasirūpinti neseniai pasodintais jaunais augalėliais, tačiau dėmesio nusipelno ir senesni, ypač visžaliai, svetimžemiai augalai.

Augalai liejami tol, kol temperatūra laikosi aukščiau nulio. Užėjus šalnoms, drėgmę jie pasisavina labai sunkiai, dirva išdžiūva, ypač jei trūksta sniego. Todėl rudeninis laistymas ypač svarbus – jis apsaugo augalą nuo žalos, kurią žiemą pridaro stprūs šiaurės rytų vėjai, saulė ir sausas oras.


Jeigu lyja mažai, augalus reikia palaistyti bent kartą į savaitę. Saulėtą rudenį naujai pasodintiems spygliuočiams augalams galima įrengti pavėsį, kad per spyglius išgaruotų kuo mažiau drėgmės.


Rudens pradžioje laistoma negausiai, tačiau vėliau, kai medžiai pradeda mesti lapus, reikėtų gausiai palieti tiek visžalius, tiek lapus metančius medžius ir krūmus.


3. Mulčiuoti, bet nepersistengti


Dekoratyvinius augalus prieš šalčius galima padengti mulčiumi. Tam tinka įvairus mulčias – nušienauta ir keletą dienų palaikyta žolė, medžių lapų ir durpių mišinys, eglišakiai, sugrėbti lapai ar šiaudai, genėjimo metu nupjautos šakos, spygliai. Tačiau mulčiuoti reikia atsargiai: nedėti jo prie pat kamieno, nes gali susidaryti puvinys, nemulčiuoti pernelyg gausiai, nes į storą mulčio sluoksnį gali įsiveisti pelės, graužikai, kurie pridarys augalui daug žalos.


Geriausia mulčiuoti bet truputį toliau nuo augalo pagrindo, 50 centimetrų ar didesnį (pagal augalo dydį) plotą. Mulčio sluoksnis turi būti pakankamo storio, kad apsaugotų paviršines šaknis nuo oro permainų.


4. Genėti


Ruošiant augalus žiemai juos reikėtų apkarpyti ir apgenėti. Tačiau reikėtų vengti tai daryti rudens pradžioje, nes augalai gali išleisti naujų ūglių, kurie per žiemą nušals. Medžiai ir visžaliai krūmai genėjami vėlų rudenį ar net žiemą. Genint nupjaunamos nusilpusios arba nulūžusios šakelės. Lapus metantys krūmai karpomi nužydėję.


5. Saugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio


Apsauga nuo sniego. Žiemą galite pastatyti augalams pastoges. Tai pravartu daryti tada, kai dekoratyvinis augalas labai jaunas ir trapus arba lepus ir sunkiai pakelia žiemos šalčius.


Pastogė apsaugos augalą nuo sniego. Ją galima suręsti iš medienos ar kitokių natūralių medžiagų ar atliekų. Rėmas gali būti trikampio formos. Mažesnius augalus apsaugos ir lengvas vielinis karkasas, apkaišytas eglišakėmis ar apsuktas dviem dangos sluoksniais. Aplink didesnį krūmą galima prismaigstyti eglišakių ar padaryti užtvarą iš kokios nors medžiagos, pritvirtinus ją prie kuoliukų. Tokia medžiaga turi būti laidi orui, kad augalai neperkaistų. Siaurą lają turinčius augalus patariama nestipriai apvynioti virve.


Visžalius dekoratyvinius augalus žiemą reikia saugoti tiek nuo šalčių, tiek nuo kaitrios saulės, nes būna, kad jie perdžiūva. Apdangalas gali būti iš agroplėvelės ar kitos lengvos medžiagos.


Apsauga nuo vėjo. Lepesniems medeliams ir krūmams apsaugoti vertėtų įrengti užuovėjas, užtvaras, sieneles arba pasirūpinti, kad aplinkui būtų aukštų medžių, krūmų ar statinių. Nuo vėjo taip pat saugo šiurkštus audinys. Dekoratyvinių augalų geriau nesodinti daubose ar nuokalnėse.


Vazoninius augalus geriausia pernešti žiemoti į rūsį, įstiklintą balkoną, verandą ar šiltnamį. Tinka jiems ir užuovėja prie pastato sienos ar terasoje. Mažesnius vazonus galima įkasti į žemę, apdengus švariais lapais, šiaudais arba eglišakėmis.


Šaltomis žiemomis vazoninius augalus reikėtų „apšiltinti“. Jį galima apvynioti statybine vata, polietileno plėvele, kartonu, drobiniu ar kitokiu audiniu. Kitas būdas – įstatyti vazoną į medinę dėžę, o ties dugnu ir aplinkui padengti termoizoliacinės medžiagos sluoksnį. Tam tinka putų polistireno granulės, keramzitas, sausos samanos, mineralinė vata, popierius.


Beje, vazoną geriau rinktis didesnį, nes taip geriau apsaugosite augalo šaknis, be to, didesnis vazonas ne taip greitai įšals.


Taip pat patariama vazoną statyti ant žemės, o ne ant betono, kuris dieną žymiai labiau įkaista, o naktį staigiai atšąla. Palankesnė vieta jiems laikyti – šiaurinė ar rytinė pusė, kur temperatūra būna žemesnė. Ryškūs temperatūrų šuoliai kelia didelį pavojų augalo šaknims.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis