Keramzito savybės
Keramzitas padeda subalansuoti vandens apykaitą ir aprūpina augalus reikiamu vandens kiekiu. Kai drėgmės dirvoje yra per daug, keramzito granulės ją sugeria, o kai jos trūksta – atiduoda augalams.
Keramzito substratas gerina dirvos struktūrą: palengvina sunkią dirvą, padeda jai kvėpuoti, gerina aeraciją, padeda augalams geriau įsisavinti maisto medžiagas – taip jie geriau auga ir yra sveikesni. Be to, keramzitas saugo augalų šaknis nuo perdžiūvimo ir nuo pelėsio, mažina ligų ir kenkėjų atakų riziką.
Keramzitas yra patvari ir ilgaamžė medžiaga, atspari išoriniam poveikiui – jis nesideformuoja, gali būti panaudotas daug kartų, yra atsparus rūgštims, šarmui ir agresyvioms medžiagoms. Jis pats yra natūrali ir ekologiška medžiaga, neturinti jokių kenksmingų priemaišų. Keramzitas atsparus ugniai ir šalčiui – gali atlaikyti iki 25-ių šalčio–šilumos ciklų.
Substratas iš keramzito
Keramzitas gali būti naudojamas kaip grynas substratas. Jį galima naudoti kelis metus iš eilės, kasmet termiškai sterilizuojant. 2–5 mm frakcijos keramzitas naudojamas daigams, o 5–15 mm – suaugusioms kultūroms. Pirmuoju atveju pilamas 8–10 cm sluoksnis substrato, antruoju – iki 22 cm.
Keramzitas sugeria ir išskiria ne tik drėgmę, bet ir maistinguosius elementus. Pamirkius keramzito rutuliukus 1 proc. druskos rūgšties tirpale, keramzitas išskirs į jį kalcio, magnio ir kalio.
Sudrėkinus keramzito rutuliukus 2 proc. superfosfato tirpalu, juose kaupsis fosforas, kalis, kalcis, natris, geležis. Šiuo tirpalu keramzitas laistomas apie 30 kartų – vėliau jis kartu su drėgme atiduos elementus augalams.
Keramzitas – aktyvus substratas hidroponikos sistemose. Kaip žinia, hidroponika – tai augalų auginimo metodas nenaudojant dirvos. Vietoj žemių į vazonėlius skylėtu dugnu dedamos keramzito granulės, vazonėliai su pasėta daržove statomi į vandenį. Paskui pilamas maitinamasis tirpalas, tačiau į jį panardinama tik dalis šaknų – likusi dalis turi būti ore, kad nepritrūktų deguonies ir šaknys nepradėtų pūti.
Keramzito sluoksnis padeda apsaugoti vazoninius ir lauko augalus nuo drėgmės pertekliaus. Sodinant arba persodinant kambarinius augalus, į vazonėlio ar lovelio dugną dedamas 2–3 cm drenažo sluoksnis iš keramzito.
Sodinant augalus lysvėse, pirmiausia į lysvės dugną pilamas 2–3 cm storio keramzito sluoksnis, tuomet ant viršaus beriama dirvos, sodinami augalai. Pasodinus augalus, ant viršaus beriama dar centimetro storio keramzito sluoksnis.
Mulčias
Mulčiuodami dirvą suvaldome piktžolių plitimą, apsaugome dirvą nuo sausros ir šalnų.
Mulčiavimui tinka itin smulkios, 5 cm skersmens keramzito dalelės.
Kad apsauga nuo piktžolių būtų maksimali, patartina prieš beriant keramzitą ant dirvos patiesti storą agroplėvelę arba porą sluoksnių geotekstilės.
Keramzito mulčias apsaugos nuo pelių ir kitų graužikų, neleis veistis pelėsiui dirvos paviršiuje.
Dirvos gerinimas
Su dirva sumaišytas keramzitas padeda gerinti jos derlingumą.
Prieš sodinant vaismedžius ar krūmus reikia iškasti duobę ir jos dugną padengti 15–30 cm storio keramzito sluoksniu. Tuomet ant viršaus pilti tris kartus plonesnį dirvos sluoksnį.
Įsodinus sodinuką, apiberti jo šaknis dirva, likusią erdvę užpildyti keramzitu.
Paprastesnis būdas – sumaišyti 5 mm skersmens keramzitą su dirva ir sodinti augalus į šį mišinį.
