Kaip kiaušinių lukštai gali pagerinti dirvožemį

Tradiciškai sodininkai kiaušinio lukštus naudoja augalams: deda į kompostą arba tiesiog užkasa. Kiaušinių lukštų sudėtyje yra daugiau kaip 90 proc. kalcio karbonato, juose taip pat yra proteinų bei mineralų. Kalcio reikia augalams, yapč pomidorams, paprikoms, pupelėms, moliūgams.

Kalcis neįeina į svarbiausių mineralų trijulę (azotas, fosforas, kalis), bet jis ne mažiau svarbus, kad augalai augtų sėkmingai. Jei galite praturtinti savo daržovių gyvenimą paprastomis ekologiškomis priemonėmis, verta taip ir padaryti.

Kitas svarbus dalykas – kiaušinių lukštai efektyviai neutralizuoja dirvožemį, jei jis yra rūgštus. Daugelis augalų geriausiai auga neutralioje terpėje, todėl per rūgštus dirvožemis (per žemas pH) jiems netinka. O kalcis pakelia dirvožemio pH, kitaip tariant, neutralizuoja jį.

Atrodo, viskas paprasta: skeliam kiaušinį, kiaušinienė pusryčiams, lukštai į daržą. Tačiau labai svarbus klausimas – kiek kalcio iš kiaušinio lukšto pereina į žemę ir kiek jo pasisavina augalai. Nuo to priklauso, ar verta mums pradėti rūpintis lukštais žiemą.

Kiek kalcio pereina į dirvožemį ir augalus

Kiaušinių lukštai atiduoda kalcį į aplinką tik tada, kai jie suyra. Mokslininkai darė tyrimus ir pastebėjo, kad nesuirę kiaušinių lukštai nepraturtino dirvožemio kalciu arba praturtino jį nereikšmingai mažai. Per ilgą laikotarpį lukštai žemėje ar komposto dėžėje suirs savaime, tačiau jei norite naudos greičiau ir daugiau, tam yra dvi sąlygos.

Pirma, verta sumalti kiaušinių lukštus. Tai galite daryti ir dabar: lukštus šiek tiek padžiovinkite orkaitėje ir sumalkite su elektriniu daržovių smulkintuvu. Kuo smulkesni milteliai, tuo bus geresnis kalcio atidaviams į aplinką. O ir saugoti iki pavasario tokius miltelius bus labai patogu.

Antra, yra dar viena sąlyga, kuriai esant kalcio išskyrimas į aplinką yra efektyvesnis – tai rūgšti terpė. Jau mūsų senoliai žinojo, kad kiaušinių lukštai padeda neutralizuoti dirvožemį, jei jis yra per rūgštus. Būtent taip ir yra: kalcis pakelia rūgščios terpės pH, t.y. ją neutralizuoja. Ir atitinkamai lukštai, būdami rūgščiame dirvožemyje, surya greičiau, negu būdami šarminiame dirvožemyje. Jei jūsų dirvožemis labiau šarminis, nenustebkite po metų pamatę savo išmestus lukštus nesuirusius.

Jei dabar lukštų rinkti ir malti nenorėsite, šiltuoju sezonu galite juos krauti tiesiai į komposto dėžę. Komposto brendimo metu vyksta įvairios reakcijos, įskaitant ir rūgštines, vėliau darbo imasi mikrobai, erkutės, grybeliai ir smulkūs gyvūnėliai. Tad kiaušinių lukštai komposte suirs ne per savaitę ar dvi, bet per metus turėtų būti suirę.


Kaip kiaušinių lukštai padeda kovoti su šliužais

Verta lukštų prisikaupti ir dėl sraigių ar kitų šliužų. Jų invazija jau apėmusi visą Lietuvą, o kiek tik kovos su jais būdų neprigalvota. Pasimokykime iš kitų šalių, kurios su šliužais turi reikalų jau ne vieną dešimtmetį.

Labiausiai reikia saugoti tuos, kurie ypač nukenčia (pavyzdžiui, melsvės, nasturtės, salotos), ir visus jaunus daigelius. Kiaušinių lukštus reikia sumalti ir paskleisti jų aplink augalus. O štai kokiu būdu lukštai apsaugo nuo šliužų, yra dvi versijos.


Vieni teigia, kad sraigės nešliaužia per aštrius lukštus ir taip tiesiog nepasiekia augalų. Kiti teigia, kad sraigės peršliaužia, tačiau labai susibraižo. Tie mikro įtrūkimai ir brėžiai joms būna lemtingi, todėl ilgai jos nebeišgyvena. Kad ir kuri versija pasiteisins, jei neturėsite pasiruošę kiaušinių lukštų, ir patikrinti negalėsite. Todėl jau dabar galima kaupti kiaušinių lukštus, padžiovinus juos sumalti ir taip ruoštis pavasariui.