Kur žiemoja sodo ir daržo kenkėjai ir kaip jų atsikratyti?

Žiemos vidurys... Atrodytų, kad sodininkams tokiu metu nėra kuo užsiimti, galima atsipalaiduoti ir pailsėti laukiant naujojo sezono. Tačiau tai klaidingas įsitikinimas! Kol sodas ir daržas ramiai miega, po sniego sluoksniu snūduriuoja ir daugybė kenkėjų, o jų „veiklos“ rezultatai bus matomi tik atėjus pavasariui.

Ką galime padaryti, kad to išvengtume? Kur žiemoja sodo ir daržo kenkėjai? O svarbiausia – kaip juos neutralizuoti? Būtent šiuos daugelį sodininkų ir daržininkų kankinančius klausimus ir aptaria „7dach.ru“.

Paprastai aktyvią kovą su įvairiais sodo ir daržo kenkėjais pradedame vasaros pradžioje, kai jų veiklos rezultatai tampa akivaizdūs. Tačiau taip darome didelę klaidą! Pradėti kovą su jais reikia gerokai anksčiau. Kadangi oras pastaruosius kelerius metus buvo nepastovus (beje, nepriklausomai nuo metų laiko), naikinti sodo ir daržo kenkėjus labai patogu būtent žiemą.

Apžiūrėkite medžius

Atidžiai apžiūrėkite savo sodo medžius. Matote ant kai kurių nenukritusių lapų likučius, aptrauktus vos įžiūrimu voratinkliu? Manote, kad tai atsitiktinumas, ir lapeliai tiesiog labai stipriai prisitvirtinę prie šakelės? Ar kad šiuose lapeliuose gyvena mažas nekaltas voras? Pasirodo, ne! Šiame prieglobstyje mėgsta įsikurti pikčiausias sodo priešas – gudobelinis baltukas. Sunaikinkite jį, kol miega – nupurtykite tokius lapus nuo medžio ir sudeginkite juos.

Atidžiai apžiūrėkite medžių žievę, ypač tuo atveju, jeigu rudenį nespėjote apdoroti jų vario sulfatu ir kalkėmis. Pavyzdžiui, ant obels žievės ir šakų mėgsta žiemoti bangasparniai, o po žieve – obuolinio vaisėdžio lervos. Norėdami išnaikinti bangasparnius, paprasčiausiu sekatoriumi nupjaukite jų gerai pritvirtintus lizdus su visa šaka. Turėkite omenyje, kad bangasparnio plaukeliai yra nuodingi, todėl naikindami kenkėjo lizdus nepamirškite užsimauti pirštinių.

Shutterstock nuotr.

Susidoroti su obuolinio vaisėdžio lervomis nėra labai sudėtinga. Deja, žiemą čia jau nieko nepadarysite – kovoti su jomis galima tik atėjus pavasariui: nubalinkite medžius ir pritvirtinkite prie jų specialias gaudymo juostas, pagamintas iš kartono, storo popieriaus ar maišinio audinio.

Ant medžių žievės ties pumpurais ir šakomis galima pamatyti įvairių vabzdžių ir erkių kiaušinėlių: raudonosios sodinės erkės, mažojo žiemsprindžio ir kitų. Jie gali būti įvairių spalvų – tai priklauso nuo kenkėjo rūšies. Norėdami sunaikinti kiaušinėlius, nugrandykite juos peiliu ar bet kokiu aštriu daiktu.

Ant jaunų obels ūglių žiemą mėgsta įsitaisyti žaliasis obelinis amaras ir obelinė blakutė. Aptikti jas pakankamai lengva: atidžiau įsižiūrėkite į šakelių žievę – gana lengvai pastebėsite blizgančius juodus žaliojo obelinio amaro (apie 2,5 mm) ir visiškai mažyčius (vos apie 1 mm diametro) ryškiai oranžinius obelinės blakutės kiaušinius, prisitvirtinusius prie medžio žievės mažomis ataugomis. Kovą su šiais kenkėjais reikia pradėti žiemos pabaigoje, jeigu žiema šilta, arba pavasarį, tačiau bet kokiu atveju – prieš išsprogstant pumpurams. Gausiai apipurkškite žaliojo obelinio amaro ar obelinės erkutės būrimosi vietas nitrafeno tirpalu.

Išpurenkite dirvą

Daugelis sodo priešų žiemoja dirvoje. Pavyzdžiui, obelinis žiedgraužis – prieš žiemą jis slepiasi viršutiniame dirvožemio sluoksnyje tiesiai po obelimi, o atėjus žiemai gali būti sunaikintas. Tam pasirinkite laiką, kai dirvožemis aplink obelį šiek tiek atitirps, ir negiliai jį išpurenkite. Dėl šių paprastų veiksmų kenkėjas žus vos atėjus šalčiams. Jeigu yra galimybė, atšilus išpurenkite žemę ir avietyne – taip sunaikinsite straubliukus.

Shutterstock nuotr.

Giliai žemėje žiemai įsitaiso ir garstukinės kopūstinukės. Vėlgi, sunaikinti per šalčius jų neišeis, tačiau kai tik atšils, galėsite jomis atsikratyti. Tai įmanoma net ir vasarį, turint omenyje permainingą pastarųjų kelerių metų orą. Esmė tame, kad stojus pirmajai net ir nepastoviai šilumai garstukinės kopūstinukės išlenda iš požemio prieglobsčio į paviršių. Pradžioje, kol lysvėse dar nepasirodo švelnūs kopūstų sodinukų lapeliai, jos su malonumu maitinasi sėkmingai peržiemojusiais trikertės žvaginės augalais. Sunaikinę šią piktžolę, jūs atsikratysite garstukinės kopūstinukės, paprasčiausiai palikdami ją be maisto.

Taip pat žemėje aplink medžių kamienus žiemoja agrastų ir serbentų kandys, kurių didžiąją dalį galima sunaikinti mulčiuojant šviežiu mėšlu. Pakanka penkių centimetrų sluoksnio, kad pavasarį jos negalėtų išlįsti į viršų.

Atšilus, patyrę sodininkai rekomenduoja atlikti dar vieną procedūrą, kuri padeda atsikratyti daugybės sodo kenkėjų, žiemojančių dirvožemyje ties medžiais. Paimkite ruberoido juostą (maždaug 30 cm pločio) ir išklokite juo plotelius aplink kamienus. Ruberoidą bus galima nuimti tik tada, kai sodas nužydės.

Surinkite nukritusius lapus

Jeigu rudenį dėl kokių nors priežasčių nesurinkote lapų, turėkite omenyje, kad būtent juose per visą žiemą sugeba išgyventi tokių paplitusių ir pavojingų grybelinių ligų kaip septoriozė, agrastų ir serbentų antraknozė, kriaušės ir obelies rauplės sukėlėjai. Be to, būtent nukritusiuose lapuose žiemą slepiasi straubliukai ir voratinklinės erkės. Dėl šios priežasties vos atsiradus galimybei surinkite nukritusius lapus iš sodo ir panaudokite juos, pavyzdžiui, kompostui.

Paverskite paukščius savo sąjungininkais

Sodininkai žino, kad nepriklausomai nuo pasirinktų kovos su sodo ir daržo kenkėjais metodų, visiškai jų išnaikinti neįmanoma – jų yra paprasčiausiai per daug. Į pagalbą mums ateina sparnuočiai. Paukščiai – patikimi sąjungininkai kovoje su kenkėjais. Tik pirmiausia reikėtų jais pasirūpinti – pakabinti sode lesyklėlių ir kuo dažniau berti į jas lesalo.

Shutterstock nuotr.

Kuo lesinti paukščius?

Lesinti pauksčius galima avižomis, soromis, kukurūzais, saulėgrąžomis (neskrudintomis!) ir įvairiomis kruopomis. Pridėkite į lesyklėles ir gardėsių – džiovintų putino uogų, šermukšnių, gudobelių ir net gėlių – serenčių, gvaizdūnių, astrų – sėklų. Beje, vabzdžiais mintantys paukščiai labai mėgsta šviežius lašinius. Prie lesyklos paberkite ir „kalcio papildų“ – kiaušinių lukštų.

Kas kartą prieš berdami į lesyklėlę lesalo, pirmiausia pavalykite ją drėgna kempine, pamirkytoje dezinfekuojamajame tirpale – 1 dalis baliklio su chloru ir 10 dalių vandens. Beje, jei vasarnamyje būnate dažnai ar sodą turite prie gyvenamojo namo, pastatykite prie lesyklėlių ir gertuves paukščiams – vanduo jiems būtinas.

Iš ko daryti lesyklėles paukščiams

Gražią lesyklėlę galima pagaminti iš medžio ir faneros, bet jei po ranka šių medžiagų neturite, tiks ir popierinis pakelis nuo pieno, sulčių ar plastmasinis butelis. Tiesiog perpjaukite pakelį ar butelį, jo puses sudėkite ant pagrindo nedideliu atstumu viena nuo kitos, kad paukščiams būtų patogu lesti.

Shutterstock nuotr.

Kur kabinti lesyklėlę

Lesyklėlę galima kabinti ant bet kokio ūkinio pastato sienos arba ant medžio šakelės, tvirtinti ant nedidelio stulpo. Svarbiausia, kad ji būtų maksimaliai apsaugota nuo vėjo ir nepasiekiama katėms. Idealu pakabinti lesyklėlę ant medžio šalia spygliuoto krūmo – pvz., gudobelės, arba šalia spygliuočių medžių. Tai apsaugotų paukščius, jei juos sugalvotų medžioti plėšrūnai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis