Vasario darbai sode

Vasarį vis aukščiau bekylanti saulė primena apie artėjantį pavasarį. Dienomis dažniau išlendantys saulės spinduliai ima kaitinti medžių kamienus, o saulei nusileidus temperatūra ryškiai sumažėja ir juos ima „gnaibyti“ šaltukas. Tokie temperatūros svyravimai nėra itin palankūs neaprištiems medžiams. Jeigu nenubalinote medžių rudenį, tai galite padaryti šiltesnę vasario dieną. Balinimo tikslas yra apsaugoti vaismedžių žievę nuo plyšimo, kuri dieną įšyla nuo saulės spindulių, o naktį traukiasi nuo šalčio. To nepadarius, į atsivėrusias žaizdas gali patekti ligų sukėlėjai. Medelius galima balinti kalkėmis sumaišytomis su silikatiniais klijais, ūkiško muilo drožlėmis, arba galima naudoti vandens emulsinius dažus, atskiestus 6–8 kartus. Svarbu atminti, kad pavasarinis balinimas (balandžio – gegužės mėnesiais) yra daugiau dekoratyvinis, tad jei norite, kad jis apsaugotų medžių žievę, tai padaryti reikia dabar.

Jei artėjantį pavasarį ketinate skiepyti medelius, skiepūglius pjauti reikia jau žiemą. Vasario mėnesį nugramdykite seną sutrūkinėjusią vaismedžių žievę, kurioje žiemoja kenkėjai. Vasario pabaigoje–kovo pradžioje, galima pradėti skiepyti kaulavaisius (vyšnias, trešnes, slyvas, abrikosus, persikus), o vėliau sėklavaisius (obelis, kriaušes).

Vasaris taip pat yra tinkamas medžių genėjimui. Jei nenudirbote šio darbo rudenį, galite, sulaukę tinkamos (t. y. ne žemesnės nei -5°C) temperatūros, tai padaryti dabar. Vasarį, atšilus orams, taip pat galima genėti vaiskrūmius. Reikia pašalinti visas į vainiko vidų augančias, sužalotas, ligotas šakas ir ūglius. Baigus genėjimą, nuopjovas rekomenduojama patepti sodo tepalu arba aliejiniais dažais, kad apsaugotumėte jas nuo kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Jeigu gyvenate netoli miško, dalį nupjautų šakų galite palikti ant žemės – smarkiai pasnigus kiškiai jas grauš pirmiausia.

Šį mėnesį taip pat vis dar reikia rūpintis žiemoti pasilikusiais sodo paukšteliais. Pirmenybę rekomenduojama teikti zylėms, beje, joms nebūtina kalti lesyklėlių, užtenka pakabinti ant virvutės bryzelį nesūdytų lašinių. Taip pat svarbu atminti, kad per šalčius negalima į lesyklėles berti duonos ar pyrago trupinių, netinka ir trupintos bulvės bei sūdyti produktai.

Foto: Shutterstock

Vasario darbai darže

Kadangi vasaris – paskutinis žiemos mėnuo, tai yra tinkamiausias metas suplanuoti būsimą daržą. Planuojant jokiu būdu neužmirškite pagrindinių sėjomainos principų, nes daržovės, kelis metus iš eilės augdamos toje pačioje vietoje, kasmet duoda vis mažesnį derlių. Daržo planą yra patogu nusibraižyti popieriaus lape. Kai turėsite planą, apskaičiuokite kiekvienai daržo­vei skirtą plotą ir kiek jam ap­sėti reikia sėklų, tada ateis metas užsiimti sėklų pirkimu. Beje, pirkdami neužmirškite pasižiūrėti, ar sėklos yra nesenos, nes daugelis jų neilgai išlieka daigios.

Vasario pradžioje galima sodinti paprikas (jas sėjame į dėžutes ir laikome kambaryje arba sėjame šildomuose šiltnamiuose). Antroji mėnesio pusė tinka pomidorų sodinimui (priklausomai nuo veislės, pomidorai gali būti sodinami iki pat balandžio mėnesio). Vasario pabaigoje šiltnamiuose taip pat galima pasisėti ridikėlių, salotų, špinatų, bet visada patariama per daug neskubėti ir nepradėti sėti per anksti, nes per anksti pasėjus, daigeliai bus reiklesni ir derlius gali būti menkesnis.

Jeigu nėra šalčių ir sniego, vasarį dirvą galima apibarstyti kalkėmis arba medžio pelenais ir grėbliu juos įterpti į dirvą. Šios medžiagos yra natūralus šarmas, kuris neutralizuoja dirvos rūgštingumą. Kad dirva greičiau įšiltų į ją galima įterpti durpių.