Skaitytojo patirtis: keičiame radiatorius daugiabutyje 1 dalis

Mūsų skaitytojos Kristinos istorija apie lango keitimą daugiabučiame name paskatino grandininę reakciją. Šįkart redakcija su malonumu pasinėrė į vilniečių Karolio ir Miglės radiatorių keitimo rūpesčius.

O viskas prasidėjo nuo to, kad buto šeimininkas dukters kambaryje pastebėjo ant grindų per radiatoriaus vamzdžių jungtį lašantį termofikatą. Kadangi tai buvo šildymo sezono metu, kuriam laikui stabilizuoti padėtį buvo galima tik apsukant nesandarią vietą pakulomis ir užtepant specialia pasta. Radiatoriaus keitimas buvo atidėtas iki sezono pabaigos. Ši situacija privertė atidžiau pažvelgti į radiatorius visame bute.

Kas buvo aptikta?

Kadangi šeimininkas pats yra pastatų inžinierinių sistemų specialistas ir neretai susiduria su šildymo sistemų priežiūra, tai apie tai, kaip ir kas turi veikti, žino daug. „Pakakdavo prie radiatoriaus keliose vietose priglausti ranką ir temperatūrų skirtumą būdavo galima pajusti iškart. Arčiau stovo esantis galas būdavo gerokai šiltesnis nei priešingas. Tiksliu kontaktiniu termometru pamatavau radiatorių paviršius keliose vietose ir rezultatas tik patvirtino įtarimus: temperatūrų skirtumas buvo apie 4–5 laipsnius. Vadinasi, vėsesnis radiatoriaus galas prišildavo kondukcijos principu – ne dėl cirkuliuojančio termofikato, o per karštesnėje pusėje sušilusį metalą“, – pasakojo Karolis.

Pasikvietęs kolegą, kartu su juo termovizoriumi patikrino visus radiatorius. Terminės nuotraukos akivaizdžiai parodė, kad trijuose kambariuose šyla tik dalis radiatorių, deja, pati mažoji. Viename kambarių tai buvo tik septintadalis viso paviršiaus!

STATYK nuotr.

Projektas

4 kambarių butas pirmame aukšte. Plotas – 77,9 m2.
Daugiabutis:
• statybos metai: 1975 m.;
• konstrukcijos: gelžbetoniniai blokai;
• aukštis: penki aukštai, 2 laiptinės po 15 butų;
šildymo sistema: vienvamzdė;
• šilumos punktas: renovuotas;
• pastato būklė: nemodernizuotas.

Visuose kambariuose, išskyrus vieną, radiatorius šildo viršutiniuose aukštuose jau gerokai atvėsęs termofikatas. Būtent todėl pirmame aukšte projektuoti didesnio galingumo radiatoriai. Kita vertus, papildomos radiatorių galios reikia ir todėl, kad tai – kampinis butas ir išorinių sienų plotas yra gerokai didesnis, tad ir šilumos nuostoliai per atitvaras didesni.

Dviejų kambarių ir virtuvės langai yra šiaurinėje namo pusėje, tad net ir saulėčiausia diena nė kiek nepadidina temperatūros juose. Nors visi langai bute – plastikiniai, jie sudėti seniai; žinoma, tokie langai kur kas sandaresni nei senieji mediniai, tačiau jų šilumos izoliavimo savybės tikrai neypatingos. „Langus keitė ankstesnieji buto šeimininkai. Tai buvo vieni pirmųjų Lietuvoje pasirodžiusių plastikinių langų, tad šiaurinės pusės stiklo paketai net neselektyviojo stiklo. Tai geriau negu nieko, tačiau juos irgi teks keisti“, – apie dar laukiančius darbus pasakojo Karolis.

STATYK nuotr.

Įdomu

Penktame aukšte, kaip ir pirmame, šilumos poreikis yra didesnis. Čia šilumos nuostolius labai padidina stogo plotas. O jei tai dar butas kampinis... Vadinasi, radiatorių galios tokiam butui taip pat reikia daugiau. Vis dėlto į penktą aukštą atiteka pats karščiausias termofikatas ir šiame aukšte jis atiduoda daugiausia energijos, todėl radiatorių reikia ne tiek daug, kaip gali pasirodyti.

Jei, prieš apsispręsdami nerenovuotame daugiabutyje keisti radiatorius, norite apytiksliai pasiskaičiuoti reikiamą jų galią (pagal kurią bus lengviau palyginti ir reikiamas investicijas), galite vadovautis orientaciniu matmeniu – 100 W vienam kv. metrui grindų ploto. Tačiau apskaičiuoti tikslią kiekvienai patalpai reikalingą radiatorių galią (ir parengti projektą) gali tik atestuotas šildymo sistemų specialistas, mat reikia įvertinti daugybę paprastam vartotojui nežinomų veiksnių.

STATYK nuotr.

Pjaunam senus

Kai atėjo tinkamas laikas radiatoriams keisti, šeimininkas iškvietė bendrijos energetiką, šis iš sistemos išleido vandenį ir buvo galima nupjauti senus radiatorius. O nupjovus paaiškėjo, kad radiatorių apatinėje dalyje per ilgus metus susikaupė didelis kiekis juodos tąsios, į tepalą panašios masės su nuovirom ir kitom priemaišom. Ji akivaizdžiai trukdė termofikatui normaliai cirkuliuoti.

Radiatorių plienas buvo labai geras ir kokybiškas, sienelės ne mažesnio kaip 2 mm storio, tačiau tose vietose, kur kažkada dėl įvairių priežasčių buvo nuotėkis (per nesandarias jungtis, išjudintas slėgių, pavyzdžiui, hidraulinių bandymų metu padidinto slėgio, arba dėl nekokybiško surinkimo), vamzdžių išorėje susidarė korozijos židiniai ir po truputį naikino metalą. Paradoksas: šias korozijos pažeistas vietas iš dalies užsandarino kalkių sankaupos (kažkada termofikatas buvo paprastas vanduo), taip pat – radiatorių dažai.

Montuojant senąją sistemą, akivaizdžiai buvo pataupyta: vietoj trišakių jungčių į stovo vidų buvo įvirinamas kitas vamzdis. O jis trukdė termofikato srautui normaliai tekėti, sukurdamas nemažą pasipriešinimą. Į radiatorių patekdavo kelis kartus mažiau termofikato, nei turėjo.

Kodėl ketus geriau

Šeimininkai daug nesvarstydami pasirinko ketinius čekų įmonės „Viadrus“ radiatorius „Kalor 3“. Visų pirma, ketiniai radiatoriai – ilgaamžiški ir jų nereikės greitu laiku keisti dar kartą. „Nekart teko susidurti, kai nauji plieniniai radiatoriai, prijungti prie seno vamzdyno, greitai užsikimšdavo: gamintojai siekia sumažinti termofikato kiekį radiatoriuje, todėl vis labiau siaurina ertmes, kuriose jis cirkuliuoja. Kita vertus, mažesnis termofikato kiekis greičiau atiduoda energiją ir atvėsta, todėl ploninamos radiatoriaus sienelės, kad jis greičiau sušiltų. Vis dėlto, kaip greitai toks radiatorius sušyla, taip ir atšąla: iškart pajuntama, jei sumažėja termofikato temperatūra.

Mano manymu, ketiniai radiatoriai šiuo požiūriu neabejotinai pranašesni – jie puikiai akumuliuoja šilumą ir į patalpą ją atiduoda kur kas tolygiau. Be to, plonesnes naujųjų plieninių radiatorių sieneles lengvai „patarkuoja“ ir įvairios senų vamzdžių nuoplaišos, kietos nuoviros, plūduriuojančios termofikate. Atsitinka taip, kad per hidraulinius bandymus padidinus slėgį iki maksimalaus, suplonėjusiose vietose radiatoriai tiesiog pratrūksta. Būtent todėl rekomenduojama keičiant radiatorius pakeisti ir senus vamzdynus arba mažų mažiausiai – bent jau kruopščiai juos išplauti. Mes tokios galimybės neturėjome: būtų reikėję keisti vamzdžius visame daugiabutyje. Todėl rinkomės ketinius radiatorius, kurių sekcijose telpa daugiau termofikato ir yra didesnis jo pralaidumas, storesnės ir tvirtesnės sienelės“, – savo pasirinkimą argumentuoja Karolis.

Sutuoktinį papildė Miglė: „Nors plieniniai radiatoriai gerokai pigesni nei ketiniai, tikrai nesinorėtų dar kartą visko keisti po kokių penkerių metų. Juk tai – daugybė darbo, išlaidų ir rūpesčių: reikia iš sistemos išleisti visą termofikatą, vėliau vėl užpildyti, pašalinti orą... Be to, ir valyti ketinius radiatorius patogiau, viduje neprisikaupia dulkių ir estetinis vaizdas, mano manymu, nepalyginamai geresnis.“

Dar vienas, buto šeimininkų manymu, nenuginčijamas argumentas ketinių radiatorių naudai – tai galimybė sumažinti sekcijų skaičių, jei namas kada nors bus modernizuojamas. Juk, apšiltinus konstrukcijas ir visiškai sutvarkius šildymo sistemą, radiatorių galingumą teks mažinti. Jei sumontuoti ketiniai radiatoriai, tai padaryti nebus sudėtinga, o štai plieninius gali tekti keisti.
• Tipas: „Kalor“ 3 500/110
• Sekcijos plotas: 0,215 m2
• Galingumas*: 98,5 W
* Radiatorių galingumas apskaičiuotas pagal DIN EN 442, esant 90/70 °C termofikato temperatūrų skirtumui ir 20 °C patalpos temperatūrai.

„Svarstėme, kokio gylio radiatorius rinktis: mažesnio gylio sekcijų reikia daugiau, o storesnių – mažiau, tačiau jie gerokai išlenda iš po palangės, gali trukdyti. Galiausiai pasirinkom viduriuką – 110 mm“, – pasakojo šeimininkė.

Svarbu žinoti

Seniau beveik visos be išimties vienvamzdės sistemos buvo projektuojamos atsižvelgiant į 90/70 °C termofikato temperatūrą. Pirmas skaičius rodo didžiausią tiekiamo, antras – grįžtančio termofikato temperatūrą. Tai reiškia, kad į šilumos punktą atitekantis termofikatas gali siekti 90 °C, o grįžtantis – 70 °C karščio. Ir nesvarbu, kad radiatoriai jums atrodo vos šilti, juos renkantis būtina žiūrėti į šiuos skaičius. Naujai statomuose namuose ar renovuojamuose šie temperatūros dydžiai gali būti ir mažesni, pavyzdžiui, 70/50 °C. Tad reikia įsitikinti, ar konkretus radiatoriaus modelis tinka jūsų šildymo sistemai.

Antrąją dalį, kurioje rasite informaciją, kokių klaidų nedaryti montuojant ir specialistų geranoriškus patarimus, skaitykite jau kitą penktadienį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis