Ką galima statyti sodo sklype?

Artėjant šiltajam sezonui kartu su atbundančia gamta atgyja ir sodų bendrijos. Soduose pradeda virti gyvenimas – vieni pasineria į aplinkos tvarkymą, kiti imasi remonto darbų sodo nameliuose, be abejo, suaktyvėja ir naujos statybos. Daugelis per žiemą kūrę planus, pavasarį pradeda imtis konkrečių veiksmų. Tam, kad statybos procesas būtų sklandesnis, o planai atitiktų susikurtus lūkesčius, siūlome keletą patarimų, susijusių su statybomis sodo sklypuose.

Ar žinote, kokius statinius galima statyti mėgėjiškuose soduose? Ar esate girdėję, kokie konkretūs reikalavimai keliami sodo nameliams? Kada statybai sodo sklype reikalingi statybą leidžiantys dokumentai? Prieš pradedant statybas ar rekonstrukciją į šiuos ir kitus klausimus atsakymus derėtų žinoti.

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius.

Vienas iš svarbiausių reikalavimų statant ar rekonstruojant statinį – nepažeisti trečiųjų asmenų interesų. Veiklą sodų bendrijose apibrėžia LR Sodininkų bendrijų įstatymas, tad užsiimant statyba ar rekonstrukcija sodo sklype, be Statybos įstatymo ir kitų statybos techninių reglamentų reikėtų remtis ir šiuo dokumentu. Sodo teritorija turi būti tvarkoma pagal sodininkų bendrijos vidaus taisykles. Į ją turi būti sudaryta galimybė įvažiuoti priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojams, vykdantiems savo pareigas.

Shutterstock nuotr.

Kalbant apie pastatų statybą sodo sklype, dažnas nemato skirtumo tarp sodo namo ir gyvenamojo pastato, tačiau jis egzistuoja ir gana žymus. Esminis skirtumas yra pastato paskirtis, nes gyvenamasis pastatas yra skirtas gyventi, o sodo namas – tai nesudėtingas poilsiui skirtas statinys. Jis pritaikytas sezoniniam naudojimui, todėl gali būti neįrengti inžineriniai tinklai (vandentiekis, nuotekos, elektra). Sodo name gali nebūti ir šildymo sistemos. Šiems pastatams nenustatomi minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai, priešingai nei bet kurios kategorijos gyvenamiesiems pastatams. Pastaruosiuose taip pat būtina įrengti elektrą, vandentiekį, nuotekas, numatyti šildymo, vėdinimo sistemas.

Sodo namas priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuris turi būti neaukštesnis kaip 8,5 m ir nedidesnis kaip 80 kv.m. Tokiam pastatui, jeigu jis nėra statomas ar rekonstruojamas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, statybos projektas taip pat nėra būtinas, jis gali būti rengiamas tik statytojo pageidavimu. Pabrėžtina, kad tokių pačių aukščio ir ploto parametrų gyvenamasis namas jau priklauso II grupės nesudėtingiems statiniams ir jam statybą leidžiantis dokumentas bei projektas (supaprastintas) – privalomi, nebent sklypas yra kaimo vietovėje. Sodo sklype galima statyti ir didesnį vienbutį gyvenamąjį namą, tačiau jam jau bus taikomi griežtesni, neypatingų statinių kategorijai keliami reikalavimai. Šiam statiniui būtina parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą, o jo statybai privalo vadovauti kvalifikuotas statybos vadovas ir turi būti vykdoma statinio statybos techninė priežiūra. Jeigu sodo name nuspręsite įsirengti vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrenginį, šiems tinklams (kaip ir bet kuriems kitiems tinklams – dujoms, elektrai ir kt.) reikės parengti projektą ir gauti leidimą, nepaisant to, kad pačiam pastatui leidimas nėra reikalingas.

Shutterstock nuotr.

Turbūt daugeliui statytojų aktualu, kaip nustatomas sodo namo plotas? Jo skaičiavimo metodika nesiskiria nuo bet kurio kito pastato ploto skaičiavimo, tad bendras pastato plotas yra lygus visų jame esančių patalpų sumai. Plotas skaičiuojamas pagal atstumus tarp pastato atitvarų vidinių paviršių. Beje, sodo namas gali turėti ir rūsį, kuris į bendrąjį plotą nėra įskaičiuojamas. Galioja pagrindiniai reikalavimai, kad rūsys negali būti didesnis nei vieno aukšto ir negali išsikišti iš antžeminio pastato kontūrų. Mansardos arba pastogės plotas yra įtraukiamas į bendrąjį pastato plotą. Pastato aukštis skaičiuojamas nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki stogo kraigo.

Be rašytinio kaimynų sutikimo negalimà sodo, gyvenamojo namo ar jų priklausinių statyba arčiau kaip 3 m iki kaimyninio sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) turi būti įrengiami ne arčiau kaip per 1 m nuo sklypo ribos, o sklypą juosianti tvora ir jos konstrukcijos negali peržengti sklypo ribų. Be to, turi būti išlaikytas aptvėrimo aukštingumas ir ažūriškumas, kurio parametrai priklauso nuo tvoros orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu (šiaurė, pietūs, rytai, vakarai). Sklypams, atsižvelgiant į jų vietovę ir kitas sąlygas, gali būti taikomi ir kitokie reikalavimai, tad kiekvienu individualiu atveju reikėtų pasidomėti konkrečiai. Įsirengiant vandens gręžinį, derėtų žinoti, kad jam taikoma 5 m sanitarinė apsauginė zona, kurioje negali būti jokių statinių, inžinerinių tinklų. Gręžinys turėtų būti įrengtas žalioje zonoje. Be abejo, vandens gręžinio apsauginė zona negali kirsti kaimyninio sklypo ribos, joje negali būti statomi buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Tai yra prevencinė priemonė taikoma siekiant apsaugoti vandeningus sluoksnius nuo galimos taršos.

Vandens gręžinio įrengimo tvarką, projekto sudėtį ir kitus reikalavimus nustato normatyvinis dokumentas LAND 4-99. Norintiems įsirengti individualius buitinių nuotekų valymo įrenginius, pirmiausia reikėtų atlikti inžinerinius geologinius tyrimus, pagal kuriuos būtų nustatytas galimas valymo įrenginių tipas (su infiltracija į gruntą arba su išvalytų nuotekų kaupykla) bei parinkta tinkama vieta sklype. Esant tinkamoms sąlygoms (žemam gruntinio vandens lygiui, smėliniams gruntams) išvalytas nuotekas išleisti į gruntą (t. y. įrengti filtracijos šulinį), šio tipo valymo įrenginiui taikoma 8 m sanitarinė apsaugos zona, kurioje negali būti gyvenamosios ir viešosios paskirties statinių, paviršinio vandens telkinių, artezinių ir šachtinių šulinių, kuriais eksploatuojamas gruntinis vanduo. Siekiant nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, turi būti išlaikytas saugus atstumas nuo valymo įrenginio su infiltracija iki kaimyninio sklypo ribos.

Shutterstock nuotr.

Sodo sklype statomiems priklausiniams (pagalbinio ūkio pastatams) reikalavimai išlieka tokie pat, kaip ir tokių statinių statybai ne sodo sklypuose. Šių statinių statybos tvarką, projekto ir statybą leidžiančio dokumento reikalingumą nustato statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“.

Statytojas, baigęs namo statybas ar rekonstravimą, Registrų centrui turėtų pateikti pastato kadastro duomenų bylą ir užpildytą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Jeigu deklaracija užpildyta didesniam negu 80 kv. m namui, t. y. neypatingos kategorijos statiniui, ir jo priklausiniams, ją prieš tai turi patikrinti valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Sodo namo statybos užbaigimo įforminimui deklaracijos tvirtinti nereikia.

Paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus punktas statantiems sodo namą su ketinimu jame nuolatos gyventi – reikėtų žinoti, kad gyventi galima tik gyvenamosios paskirties statiniuose ar patalpose. Tai reglamentuoja LR „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas“. Vadinasi, deklaruoti gyvenamosios vietos sodo name nebus įmanoma, o tai gali sukelti nemažai nepatogumų. Akivaizdu, prieš statant ar rekonstruojant namą sodo sklype, reikėtų apsispręsti iš anksto, ar šiame name norėsite nuolat gyventi, o gal jums reikalingas tik vasarnamio funkciją atliekantis statinys.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis