Renkamės kotedžą: į ką atsižvelgti svarbiausia?

Visi žinome, kad kotedžas – savotiškas tarpinis variantas tarp buto ir namo. Kotedžą paprastai renkasi tie žmonės, kurie tikisi bent iš dalies patirti gyvenimo name komfortą – turėti pakankamai erdvės, savą žemės lopinėlį, kuriame vasarą galėtų jaukiai leisti laisvalaikį. Specialistų paklausėme, kokiomis dar ypatybėmis pasižymi kotedžai ir kokiomis tendencijomis gyvuoja šių būstų rinka.

Ką gauname pirkdami kotedžą?

Kotedžų statyba užsiimančios įmonės „Verkių namai“ atstovo Mariaus Čiulados teigimu, kotedžus dažnai renkasi jaunos šeimos, nenorinčios gyventi daugiabutyje ir norinčios gyventi panašiai kaip name, tačiau negalinčios skirti daug laiko jo priežiūrai. Paklausūs jie ir tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie neturi jėgų ar tiesiog nenori rūpintis didele teritorija.

„Kotedžas – tinkamas pasirinkimas tiems žmonėms, kuriems svarbu patirti namo teikiamus privalumus, turėti dailiai sutvarkytą žemės plotelį ir kurie negali ar nenori užsiimti sodininkyste ar daržininkyste. Vieta automobiliui, židinys, du aukštai, autonomiškas šildymas, keli sanitariniai mazgai, kartais ir rūsys – visa tai gyvenimo kokybę artina prie namo. Be to, kotedžas neįsivaizduojamas be terasos – tai patogu mažamečių vaikų turinčioms poroms, nes vežimėlį su vaiku galima išvežti į gryną orą tiek žiemą, tiek vasarą“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas.

Kotedžų tipo butų projektų „Naujoji Anglija“ pardavimų vadovė Ilma Stasiulytė privalumų sąrašą pratęsia: „Aš lyginčiau kotedžą ne su namu, o su butu, ir šioje vietoje gyvenimo kokybės skirtumai akivaizdūs. Kotedžai pasižymi mažesniu gyventojų intensyvumu, jų aplinkoje – daugiau žaliųjų erdvių. Dar vienas privalumas – tas, kad nereikia mokėti už bendras erdves – laiptinės, lifto priežiūrą ir panašiai, be to, ir mažesni šildymo kaštai. Pagrindinis minusas turbūt būtų tas, kad dėl brangios žemės kotedžai dažniau statomi kiek atokiau miesto centro – bet tai išsprendžiama, nes reikalinga infrastruktūra greitai sukuriama. Juk pirkdamas kotedžą žmogus nori ne miesto šurmulio, bet gamtos ir privatumo – manau, būtent tai jam ir galime pasiūlyti.“


UAB „Naujoji Anglija“ pastatyti English townhouse tipo butai

Dar viena ryški kotedžo ypatybė – arti gyvenantys kaimynai. Kotedžuose sunku išvengti bendruomeniškumo, nes priešingai nei daugiabutyje kaimynų čia nėra tiek daug, kad jų nepažinotum, o ir gyvena jie glaudžiau nei privačių namų rajonuose. Viena vertus, tai reiškia didesnį saugumą (išvykus ilgesniam laikui galima paprašyti, kad kaimynai prižiūrėtų jūsų namus), ekonomiškumą (jūsų būstas ribosis mažiausiai su viena vidine siena), jaukumą ir bendruomeniškumą, antra vertus, neišvengiamai teks derintis prie kaimynų poreikių ir gyvenimo būdo.

„Pirmiausia yra garso problema“, – sako M. Čiulada. „Tarkime, jūs įsigijote gerą garso aparatūrą, bet negalite ja mėgautis, nes kaimynas skundžiasi triukšmu... Arba atvirkščiai – kaimynas garsiai klausosi muzikos ir neduoda jums ramybės. Bet kuriuo atveju, gyvenant kotedže santykis su kaimynais daug intymesnis nei gyvenant name. Reikia nusiteikti, kad jausitės šiek tiek lyg komunoje. Nenorint pyktis su kaimynais, gali tekti nusistatyti tam tikras taisykles – pavyzdžiui, neturėti garsiai lojančių šunų ir panašiai.“

Tačiau I. Stasiulytė sako, kad jaunų žmonių glaudi kaimynystė neatbaido – priešingai, gyvenimą bendruomenėje jie vertina kaip pliusą, o ne kaip minusą. Dėl to ir daugelis šiuolaikinių kotedžų statytojų stengiasi puoselėti bendruomeniškumo tradicijas: numato bendrąsias laisvalaikio erdves, pabrėžia saugios kaimynystės aspektą kaip labai svarbų.

Shutterstock nuotr.

Kaip nesuklysti renkantis kotedžą? Kainos, ploto ir vietos niuansai

I. Stasiulytė pastebi, kad kartais linkstama kotedžą ar kitą būstą rinktis pagal kvadratų skaičių. Tačiau didesnis plotas ne visuomet reiškia erdvumą ir gyvenimo komfortą. Taigi, esminis klausimas, kurį reikėtų sau užduoti, yra ne būsto kvadratūra, o kambarių skaičius, patogus zonavimas ir maksimalus erdvės išnaudojimas.

„Mūsų praktika rodo, kad dabar rinkoje ypač paklausūs kompaktiški būstai su savarankiška šildymo sistema“, – pastebi specialistė. – „Žmonės nori gyventi nedidelio ploto, funkcionaliai suplanuotame būste – toks pageidavimas kyla iš labai paprastos priežasties: kad nereikėtų mokėti už nenaudojamą plotą. Be to, norima gyventi būste, kuris maksimaliai atitiktų poreikius, ir mokėti tik už tai, kas sunaudojama.“

Pasak specialistės, didžiausia klaida daroma tada, kai renkantis kotedžą remiamasi į kvadratinio metro kainą, neįsigilinus, kas į tą kainą įeina. Tai ypač aktualu kotedžų atveju. Dažnai mažesnė kvadratinio metro kaina reiškia, kad kotedžas bus tik su minimalia dailine apdaila, kitaip tariant, pirksite tiktai „dėžutę“, pavyzdžiui, nebus išvedžiotos komunikacijos, privesti šildymo katilai ir pan. Tokiu atveju teks daug investuoti, kad turėtumėte pilnavertį būstą, tad galutinė kaina gerokai išsipūs. Vertinant pagal kvadratinio metro kainą reikia labai žiūrėti, kas įeina į apdailą, kiek jos jau įgyvendinta, ir siekti, kad ji būtų maksimali.

Perkant bet kokį būstą – butą, namą ar kotedžą – specialistai pataria pasidomėti ne tik įvairiais techniniais ir estetiniais būsto parametrais, bet ir potencialiais kaimynais. „Išsirinkę, atrodytų, svajonių būstą, retai pasidomime, kas gyvena už sienos, tačiau to pamiršti nevertėtų“, – pataria M. Čiulada, – „Jeigu žmonės susibendrauja, jie drauge leidžia laisvalaikį, mini tokias šventes kaip Joninės, Kalėdos. Nuo to irgi priklauso mūsų gyvenimo kokybė.“ Pasak M. Čiulados, geriausia, kai kaimynyste dalijamasi su žmonėmis, kurių finansinės galimybės ir poreikiai daugmaž panašūs.

Vis dėlto, kaip mėgsta kartoti nekilnojamojo turto ekspertai, renkantis būstą svarbiausi yra trys dalykai – vieta, vieta ir dar kartą vieta. Kotedžai statomi tiek miesto centre, tiek ir už jo ribų, todėl kiekvienas gali rasti sau tinkamiausią variantą – vieniems svarbu, kad šalia būtų gamta, kitiems – kad netoliese stovėtų darželis, mokykla, parduotuvė.


UAB „Verkių namai“ pastatyti kotedžai

Kokios tendencijos vyrauja kotedžų rinkoje?

M. Čiulados teigimu, šiuo metu stebima tendencija rinktis mažesnio ploto būstus: „Anksčiau kai kurie vilniečiai įsigydavo ir dviejų šimtų kvadratinių metrų kotedžus Santariškių ar Jeruzalės mikrorajonuose. Dabar kvadratūra mažėja iki 150-ies, 120-ies ir net 90-ies kvadratinių metrų.“

Paklaustas, kokios numanomos šio reiškinio priežastys, pašnekovas išskiria dvi: „Pirma, didesnė kvadratūra automatiškai reikštų ir didesnę kainą. Statytojai visuomet stengiasi „pataikyti“ į perkamąją galią – už neįrengtą kotedžą žmonės nenorėtų mokėti brangiau nei 100 000 eurų. Na, o statytojai prisitaiko prie rinkos, tad stengiamasi išlaikyti tokį kainų lygį, koks priimtinas didesniam pirkėjų ratui. Be to, visiems aktualus šildymo klausimas, taigi, pasirenkamas toks plotas, kurio šildymo kaštai būtų įkandami.“

Kotedžų kainą iš esmės nulemia jų vieta – tarkime, miesto centre kaina už vieną kv. m gali siekti nuo 1,5 iki 3 tūkst. eurų, o užmiestyje – nuo 1,2 iki 1,5 tūkst. eurų. Antroje vietoje lieka dydis, apdaila ir kiti parametrai – t. y., ar kotedžas priskiriamas prie ekonominės, ar prie prabangios klasės būsto.

I. Stasiulytė pastebi, kad šiuolaikinis pirkėjas būstą renkasi ypač atidžiai, nes siekia iš savo įsigyto turto gauti naudos. Jam svarbu, kad būstas būtų patogus gyventi, jo kaina – protinga, o išlaikymo kaštai nedideli. Be abejo, aktualus vietos patrauklumo klausimas – greta esantys miškeliai ir vandens telkiniai yra tai, kam neatsispiria daugelis, o jei dar išsprendžiamas susisiekimo su miesto centru klausimas, kotedžai ilgai tušti nestovi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis