Tvarkant aplinką ar statant gyvenamąjį namą kartais prireikia performuoti sklypo reljefą, tačiau atliekami darbai neturėtų daryti žalos kaimynams. Visiems privalu laikytis Žemės įstatymo nuostatos, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, pastebi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė Ligita Luščiauskaitė.

Maksimalus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumas ties šių sklypų riba teisės aktais nereglamentuotas. Statinio statybos metu sklypas turėtų būti formuojamas pagal statinio projekto sprendinius.

Sklypo planas – techninio projekto sudedamoji dalis, kurioje nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Tuo atveju, kai reljefo formavimo darbai numatyti statinio, kurį norint statyti reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), projekte, šiuos darbus galima pradėti tik gavus SLD.

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, ji turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų. Jeigu kaimynai nesutaria kitaip, atraminė sienutė turi būti statoma savo sklype, taip, kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

VTPSI vykdo statybos valstybinę priežiūrą ir su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams (iki statinio (-ių) statybos užbaigimo procedūrų atlikimo). Kitais atvejais tokius kaimynų ginčus reikėtų spręsti civilinę tvarka teisme.