Dujiniai katilai
„Katilai.lt“ pardavimų vadovas Modestas Alūzas sako, kad renkantis dujinį katilą reikia atsižvelgti į du aspektus: katilo galingumą bei į tai, kokiu būdu yra ruošiamas karštas vanduo. Jei katilas reikalingas gerai apšiltintam naujos statybos namui, tuomet reikiamą galingumą galima apskaičiuoti šildomo ploto kvadratus dauginant iš 0,08 kW. Jei katilas reikalingas senesnės statybos namui apšildyti, šildomo ploto kvadratus reikia dauginti iš 0,1 kW. Pasirinkimo galimybės susiaurėja tuo atveju, jei namuose nėra dūmtraukio. Tokiu atveju lieka rinktis iš katilų, turinčių dvigubą vamzdį, kuriuo pašalinami degimo produktai ir drauge tiekiamas oras degimui.
Kalbant apie karšto vandens ruošimą, katilai gali būti su momentiniu šildytuvu, su atskiru boileriu arba integruotu vandens šildytuvu. Karšto vandens poreikis nulemia kokį, pakabinamą ar pastatomą, katilą geriausia rinktis. Esminis skirtumas tarp dujinių katilų rūšių – pakabinamuose katiluose degiklio liepsna yra moduliuojama, pastatomuose – ne. Pakabinami katilai yra idealus sprendimas tiems, kurie neturi papildomų patalpų katilui ir tiems, kuriems nereikalingas didesnis kaip 30 kW galingumas. Paprastai pakabinami katilai paruošia apie 10–15 litrų karšto vandens per minutę. Didesniems pastatams bei ten, kur reikalingas gana didelis karšto vandens poreikis, rekomenduojama rinktis pastatomus dujinius katilus drauge su tūriniais karšto vandens šildytuvais.
Kieto kuro katilai
M. Alūzas, renkantis kietojo kuro katilą, pataria pirmiausia išsiaiškinti, koks reikalingas katilo galingumas. Standartinis reikalingo galingumo skaičiavimas yra toks: 1 kW galios reikalingas 10 m² apšildyti, kai patalpa ne aukštesnė kaip 2,5 m. Taip pat verta atsižvelgti į galios reguliavimo diapazoną.
Kieto kuro katilus galima skirstyti į tris rūšis: viršutinio degimo katilus (dega visas kuro sluoksnis), apatinio degimo katilus (dega tik apatinis kuro sluoksnis), dujų generacinius katilus. Esminis šių kieto kuro katilų rūšių skirtumas – naudingumo koeficientas. Apatinio degimo katilų naudingumo koeficientas yra tik 50 proc., viršutinio degimo kietojo kuro katilų – didesnis, o dujų generavimo katilai pasižymi itin aukštu naudingumo koeficientu.
Granuliniai katilai
Ekspertas, kalbėdamas apie granulinius katilus, sako, kad renkantis granulinį katilą svarbu apsispręsti kokiomis granulėmis bus kūrenama (medienos ar akmens anglies). Taip pat nuspręsti ar bus reikalingas universalus katilas, kuriame kūrenamos ne tik granulės, bet ir kietas kuras. Naudingumo koeficientas – tai dar vienas kriterijus, kurį svarbu įvertinti.
Galima rinktis iš dviejų tipų granulinių katilų: katilų su įmontuojamais degikliais ir turinčių šnekinio padavimo degiklius. Pirmuoju atveju naudingumo koeficientas gali siekti net 99 proc., tačiau tokių katilų trūkumas – reikalingos tik aukštos kokybės granulės. Katilai su šnekinio padavimo degikliu nėra tokie išrankūs granulių kokybei.
Katilų kainos ir patogumo palyginimas
„Katiluturgus.lt“ vadovas Vitalij Markevič sako, kad šiandien retas klientas, turintis galimybę šildytis gamtinėmis dujomis, renkasi kitą šildymo variantą. Taip yra dėl sąlyginai nedidelės katilo kainos (dujų katilas kainuoja apie 1000 eurų, panašiai kainuoja ir kieto kuro katilas, o granulinis jau 2-3 kartus brangiau) ir žymiai pigesnio įrengimo (palyginus su kieto kuro ar granulinio katilo įrengimu). Bet visgi pagrindinė šių katilų populiarumo priežastis – tai mažiausiai priežiūros reikalaujantis šildymas.
Kitos pusėje – kieto kuro katilai. Juos dažniausiai perka žmonės iš kaimo vietovių, turintys savo mišką, arba žmonės keičiantys savo seną katilą nauju. Pagrindinė priežastis, kodėl šie žmonės renkasi kieto kuro katilus – pigus, arba kartais nieko nekainuojantis kuras (nuosavos malkos, anglys). Didžiausias tokio šildymo nepatogumas – jis reikalauja daug priežiūros ir laiko (nuo kuro sezonui paruošimo iki kasdieninio kūrenimo). Namuose turint tokį katilą, žmogus negali išvažiuoti atostogų žiemą arba palikti namą be priežiūros ilgesniam laikui.
Granuliniai katilai – tai tarpinis variantas, kai nori patogaus ir nedaug priežiūros reikalaujančio šildymo. Tokie katilai kainuoja brangiau už dujinius bei kieto kuro katilus (apie 2000-3000 eurų), yra brangus ir jų įrengimas (apie 1500 eurų). Taip pat toks katilas reikalauja (kaip ir kieto kuro katilas) atskiros patalpos – katilinės, kurios plotas, statant naują namą, kainuoja papildomai. Priežiūros tokie katilai reikalauja nedaug: vieną kartą per savaitę jį reikia užpildyti granulėmis ir kartą per mėnesį išvalyti nuo pelenų.
Ekspertas sako, kad kuro sąnaudos, pinigine išraiška, gali būti labai skirtingos, priklausomai nuo namo dydžio ir jo apšiltinimo. Šiuolaikinių namų skirtumas tarp kūrenimo kietu kuru ir dujomis gali siekti tik 10-30 eurų.
