Rengiant naudojimosi sklypu planą būtina numatyti, kad kiekvienas naudotojas turėtų priėjimą (privažiavimą) prie savo sklypo dalies, jam priklausančių statinių ir galėtų tinkamai nekliudomas vykdyti ūkinę veiklą.

Statybos inspekcijos atstovai pasakoja, kad neretai klaidingai manoma, jog nustačius žemės sklypo naudojimo tvarką įgyjama teisė priskirtoje dalyje statyti statinius. Civilinis kodeksas numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nustačius naudojimosi sklypu tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nesibaigia.

Statyba – ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo dalies, kurioje statomas statinys, bet ir viso sklypo užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas. Atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, taip apribojamos galimybės vėliau statyti tame pačiame sklype, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), todėl statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų.

Norint statyti statinį ne vienam savininkui priklausančiame žemės sklype privaloma gauti visų jo bendraturčių rašytinius sutikimus. Šie sutikimai būtų neprivalomi tik tokiu atveju, jeigu statinių statybos klausimai būtų aptarti minėtame plane.