1 priežastis – suprastėjęs miegas bei sveikata. Kai kurie žmonės, taupydami pinigus, sugalvoja šildymą išjungti trumpam (pavyzdžiui: dienos metu kai yra išvykę į darbą arba nakčiai), tačiau net ir toks trumpalaikis šildymo išjungimas yra nerekomenduojamas. Išjungus šildymą, patalpų temperatūra labai greitai mažėja. Kuo šaltesnis oras yra lauke ir kuo šilčiau yra viduje, tuo greičiau temperatūra sumažės patalpose, kai šiluma bus išjungta. Sveikatos ekspertai sako, kad šaltuoju metų laiku oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų siekti 18–22 laipsnius šilumos, o santykinė oro drėgmė turėtų būti 35–60 proc. Ryškūs temperatūros šuoliai išbalansuos namų mikroklimatą, o tai gali atsiliepti žmogaus sveikatai ir ramiam jo miegui. Tad jeigu norisi pataupyti, geriausia temperatūra sumažinti iki ekonomiškos.

Foto: Shutterstock

2 priežastis – drėgmės kaupimasis. Išjungus šildymą nevėdinamuose namuose, dėl oro temperatūros sumažėjimo, juose ima kauptis drėgmė. Susidaręs kondensatas gadina interjero apdailą (dažų sluoksnį, medines grindis ir pan.). Padidėjusi drėgmė sudaro itin palankias sąlygas pelėsius atsirasti.

3 priežastis – sienų atšalimas. Jeigu lauke laikosi šaltukas, o gyvenamosiose patalpose šildymas bus išjungtas ilgesnį laiką, atšals sienos, o jas vėl įšildyti prireiks laiko ir energijos. Ne veltui šildymas yra įjungiamas dar prieš šalčius, juk sienoms įšilti reikia laiko.

4 priežastis – gali sprogti vamzdžiai. Lauke esant minusinei temperatūrai, šildymo išjungimas gali sukelti vandentiekio vamzdžių sprogimą. Sprogus vamzdžiams ar radiatoriams, teks išleisti kur kas daugiau pinigų remonto darbams, nei šildymo sąskaitoms.

5 priežastis – nepatenkinti kaimynai. Šilumos išjungimu, gyvenant daugiabutyje, labiausiai bus nepatenkinti kaimynai, nes jiems iš karto pasijaus, kad sienomis besiribojantis butas yra nešildomas. Toks butas ištraukia šilumą iš kaimynų būsto, todėl atitinkamai daugiau šildytis prireikia jiems patiems.