65 kv.m. butas Vilniuje: miesto pulso įkvėptas interjeras

Vilniaus širdyje, A. Smetonos gatvėje, esantis butas nuo pat pradžių buvo numatytas nuomoti, todėl dizainerei Vismantei Tubelytei buvo suteikta daug kūrybinės laisvės tiek interjero sprendimuose, tiek praktiškumo paieškose.

Pirmiausia buvo pakoreguotas pradinis planas: miegamasis kambarys nuo likusios erdvės atskirtas tik pertvara, darbo kambarys kiek sumažintas didesnės vonios dėlei, o pačioje vonioje iš esmės keistas baldų išdėstymas. Dėl šių sprendimų būstas tinka ir Vilniuje viešinčiam atvykėliui, ir porai, ir nedidelei šeimai. Stumdomos miegamojo durys suteikia galimybę pagal poreikius atverti bendrą valgomojo-miegamojo erdvę arba gauti privatumo.

Įsikrausčius šeimai su vaiku, darbo kambarį būtų nesunku pakeisti į vaiko kambarį: parinkta speciali spinta, kurioje galima susidėti įvairias smulkmenas, knygas ir segtuvus, o atstūmus duris – paversti ją drabužių laikymo vieta. Nemažai papildomos vietos duoda ir antresolės, esančios abiejuose kambariuose.

Smarkiai keitėsi vonios kambarys. Pagal pradinį sumanymą didžiausius baldus – vonią, skalbimo mašiną – planuota statyti pačiame jo centre. Dizainerė nusprendė kitaip: kadangi vietos mažoka, didžiausių matmenų baldai sustatyti šonuose. Priekyje atsidūrė tik lengvas dušas ir praustuvė, o skalbyklė paslėpta spintelėje. Pasak jos, įrenginėjant patalpą svarbiausias principas – kad atvėrus duris prieš akis atsiskleistų erdvė. Būtent nuo išdėstymo priklauso, ar ta pati patalpa atrodys ankšta, ar erdvi.

Interjero širdimi tapo valgomasis su individualiai projektuotu stalu, kurio paviršius padarytas iš po remonto likusių parketlenčių, o karkasas metalinis. Siekiant prabangos buvo padidinti langai, įleidžiant daugiau šviesos. Virtuvės taip pat norėta netipinė ir nebuitinės, lakoniškos formos, kuri ir išsiskirtų ir darniai įsilietų į bendrą erdvę. Subtiliu jos akcentu tapo senamiesčio grindinį primenantis blizgių ir matinių plytelių žaismas.

Viso buto interjerui būdingas vientisumas, išryškinamas ir užtvirtinamas spalviniais akcentais bei geometrinėmis formomis, linijomis, pasikartojimais. Pasak dizainerės, tokią stilistiką nulėmė pastato eksterjeras: panaudota ta pati spalvinė gama ir ritmas. Su namo išore gražiai sužaidžia, pavyzdžiui, darbo kambario rombinis kilimas ir ritininės užuolaidos.

Dizainerė sako, kad nereikia bijoti skirtingose būsto zonose naudoti tų pačių elementų. Galbūt tai ir neįprasta, bet ta pati spinta puikiai atrodo ir miegamajame, ir virtuvėje, o vienodos plytelės vonioje ir prie darbastalio suteikia vientisumo ir estetikos pojūtį.

Nors buto langai išeina į šiaurinę pusę, dizainerė nėjo įprastu keliu ir neišdažė visko baltai idant būtų šviesiau. Ji siekė sukurti jaukią ir šiltą atmosferą, todėl rinkosi tamsesnes žemiškas spalvas – gamą nuo baltos iki juodos, įmaišydama rudus ir rusvus, cinamono atspalvius. Balansą išlaikyti padėjo pilkai mėlyni akcentai. Taip tarp visų kambarių atsirado spalvinis ryšys ir vientisos erdvės įspūdis. Užtat baldai parinkti balti ir nekrinta į akis. Vienas iš patogių spendimų – koridoriuje buvusi niša paversta į spintelę.

Miegamajame kambaryje, kaip ir visame bute, vyrauja skandinaviškas minimalizmas, o žaismingumo suteikia dekoratyvus šviestuvas prie lovos. Tai kuria ir vizualinę intrigą, ir romantišką, šventišką nuotaiką. O nestandartiškai dviem spalvom išdažytos sienos dera prie bendros stilistikos. Tas pats motyvas pasikartoja ir darbo kambaryje. Kampu suklotos grindys kuria erdvumo, nesvarumo ir neapibrėžtumo įspūdį. O savotišką „karkasą“ visam butui suteikia balta grakšti grindjuostė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis