Pastatai su dangaus fone žaliuojančiais sodais

Dažnas šiuolaikinių miestų gyventojas ilgisi gamtos apsupties, vėsios žaliuojančios pievos po kojomis, galimybės savo gyvenamojoje erdvėje pajusti rūpinimosi gamta džiaugsmą. Nors galimybė suderinti gyvenimo mieste patogumus ir gamtos prieglobsčio teikiamą harmoniją vis dar atrodo utopinė, jauna ir drąsi architektų grupė „Penda“ sukūrė Indijoje šių laikų Artemidės sodus.

Vienas iš septynių pasaulio stebuklų kadaise buvo iki mūsų dienų, deja, neišlikę kabantieji Babilono sodai, dar vadinami Semiramidės sodais. Tai buvo žalios augalijos kompleksas, įrengtas senovės mieste Babilone, Eufrato pakrantėje. Istorikai ir archeologai mano, kad šie sodai buvo sukurti apie 600 m. pr. m. e. Pasak senovės graikų legendos, Semiramidės sodai atsirado kaip karaliaus Nabuchodonosaro II meilės žmonai Amytis įrodymas. Karalienė taip ilgėjosi savo gimtųjų namų Medijoje, kad karalius nusprendė liūdinčią žmoną nudžiuginti žydinčių sodų grožiu. Žaliuojančios terasos Amytis turėjo priminti namus – miškais apaugusius gimtinės kalnus. Kad kabančiuosius sodus būtų lengviau drėkinti, vieta jiems buvo parinkta šalia upės. Sodai buvo sukurti viena virš kitos buvusiose terasose, galėjusiose siekti net 40 m aukštį. Visas statinys buvo piramidės formos, nes aukščiau esančios terasos buvo mažesnės už žemiau esančias, kad neužstotų saulės. Terasų pagrindas buvo išklotas akmens luitais, užlietais švinu. Kiekviena terasa laikėsi ant stambių suremtų akmeninių gegnių, sudarančių kolonadą. Statinio pagrindas buvo didelis ketvirtainis pamatas. Į kiekvieną terasą buvo suvežta tiek žemės, kad jose galėjo įsišaknyti ir dideli medžiai.

2013 m. Indijoje architektai Chrisas Prechtas ir Dayongas Sunas, tikėdami, kad architektūra gali tapti tiltu, jungiančiu gamtą, kultūrą ir žmones, siekiančius aukštesnės gyvenimo kokybės, įkūrė projektavimo įmonę „Penda“. Šiandien „Pendoje“ dirba motyvuota tarptautinė kūrėjų komanda, kurios centrai yra Pekine ir Vienoje.

Įmonės „Penda“ architektai sujungė Vakarų ir Rytų patirtį bei skirtingus požiūrius, kad galėtų pamatines architektūros vertybes perrašyti tarpkultūrinio dizaino kalba. Svarbi šios komandos kūrybinės koncepcijos dalis – atsigręžimas į istorinę patirtį. Keldami klausimus, kaip bėgant laikui evoliucionavo žmonių gyvenimo sąlygos ir kas iki šiol skatina šį procesą, jie siekia suprasti, kaip architektūra gali padėti gerinti gyvenimo kokybę dabar ir ateityje.

Visuose savo projektuose „Pendos“ kūrėjai pabrėžia gamtos ir natūralių medžiagų svarbą, bandant priartinti žmones prie jų natūralios aplinkos. Originaliu dizainu kuriamos erdvės, kuriose galima auginti gyvenimą ir gyvybę. Pagrindinė „Pendos“ darbuotojų vizija – architektūra kaip tvari ir lėta profesija, galinti sukurti ilgalaikes vertybes, kaip šio ekonominio amžiaus priešprieša, o kredo – greičiau, daugiau, prabangiau. Jų manymu, architektūra turėtų būti atsakinga tiek techniškai, tiek ekologiškai ir reaguoti į klimato, demografinius bei geopolitinius pokyčius šiuolaikinėje urbanizuotoje aplinkoje.

Šiais metais įmonės „Penda“ projektuotojai parengė gyvenamųjųvilų komplekso projektą, jį įgyvendinus Indijos miesto Haidarabado dangaus fone puikuosis iškelti sodai. Šis kompleksas – tai antrasis „Magiško vėjo“ projekto, skirto kuriamam namų projektui „Pooja Crafted Homes“, etapas. Pirmasis etapas buvo landšafto, įkvėpto Indijos peizažų grožio, sukūrimas.

Inovacinėmis idėjomis išgarsėjusiai įmonei „Penda“ patikėta sukurti namus su vertikaliai išdėstytais sodais. Didžiuliame 420 000 m2 plote buvo suprojektuotas 127 aukštybinių vilų, kurių plotas svyruoja tarp 240 ir 370 m2, kompleksas. Kiekviena vila nuo kaimyninės atskirta dviejų aukštų privačiomis sodų terasomis. Šie žali intarpai suteikia erdvėms atvirumo ir gyvumo, o daugiabučio namo gyventojams itin sumažina nejaukumo jausmą. Privatūs sodai yra ne tik organiškos sienos, skiriančios gyventojus nuo kaimynų, bet ir sukuria natūralią ventiliacijos sistemą visame komplekse. Tai lyg natūrali, sveika alternatyva mechaniniam oro kondicionavimui. Natūralus oro judėjimas apsaugo pastatą nuo perkaitimo ir sutaupo daugiau nei 60 % energijos, taip sumažindamas ir oro taršą.

Šiam projektui „Penda“ sukūrė specialias modulines daugiasluoksnes želdinių auginimo sistemas, jos įrengiamos balkonuose tiesiog ant grindų plokštės. Bet kuriame balkone tokios auginimo sistemos gali būti skirtos įvairių rūšių ir dydžių augalams. Tuo pat metu jos gali tapti ir natūralia vertikalia atitvara nuo išorės. Palyginti nemaži urbanistinės sodininkystės plotai gyventojams suteikia galimybę pasisodinti sau net daržovių. Tai puikus savarankiško aplinkos puoselėjimo pavyzdys. Gyventojams balkonuose bus galima pasisodinti ir nuosavą žalią pievelę. Tai tiesiog naujoviški privatūs namai su atskirais sodais.

Visas kompleksas buvo išdėstytas pagal vastu šastros statybos principus. Žodis vastu sanskrito kalba reiškia „būstą ar namą su atitinkamu žemės sklypu“, o šastra – „doktrina, moko“. Vastu šastra – tai visas mokslas apie architektūrą ir statybą. Jo esminiai principai kilę iš vienos seniausių induizmo šventųjų knygų „Stapatja veda“. Toje knygoje nurodomi namų dizaino projektavimo reikalavimai, koks turėtų būti miestų, sodų, kelių, parduotuvių ir kitų viešai naudojamų vietų planavimas bei statymas. Vastu šastrą sudaro penki elementai: žemė, ugnis, oras, vanduo ir erdvė. Vastu principai iki šiol plačiai naudojami Indijos architektų ir yra gana svarbūs nekilnojamojo turto plėtrai. Be pastato orientavimo erdvėje bei planavimo principų, vastu apibūdina ir architektūros bei gamtos harmonijos svarbą. Įmonės „Penda“ projektuotojams tai buvo atspirties taškas, siekiant sukurti kuo daugiau žaliuojančių sodų ir grąžinti gamtai galimybę mieste stiebtis aukštyn. Todėl būtent gamta ir augalai tapo pagrindiniu dizaino elementu „Magiško vėjo dangaus vilose“.

Šiame komplekse „Pendos“ kūrėjai suprojektavo ir landšafto sprendimų dizainą, kuriame dera tradiciniai indiški ir šiuolaikiniai principai. Pastatų fasaduose balkonai sukuria identišką landšafto terasoms laiptuotą profilį. Komplekso plotas iš pietryčių pusės yra apsuptas natūralaus ežero, kuris naudojamas kaip natūrali drėkinimo sistema landšafto ir balkonų augalijai.

Šis šiuolaikinės Indijos architektūros pavyzdys vertinamas kaip atsakas populiarioms gyvosios gamtos puoselėjimo idėjoms.

Architektūra: „Penda“
Atsakingieji architektai: Dayongas Sunas ir Chrisas Prechtas
Vieta: Haidarabadas, Telangana, Indija
Plotas: 42 000 m2 (landšaftas 8 000 m2)
Projekto data: 2016 m.
Nuotraukos: @Penda

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis