Bananų lapų motyvais ištapetuota miegamojo siena iš karto išduoda, kad interjeras skirtas drąsioms ir jaunatviškoms asmenybėms. Pasirinktas rožinės ir žalsvos spalvos koloritas ne tik atspindi naujausias interjerų spalvų tendencijas, bet ir dera tarpusavyje. Atidengtos sijos ir vonios grindų plytelės, atkartojančios esančias namo prieigose, atskleidžia, kurioje sostinės vietoje yra šis būstas.

Siauros, viduramžius menančios gatvelės, neaukšti pastatai, jaukūs vidiniai kiemeliai pasislėpę visai šalia Pilies gatvės lėmė, kad kuriant šio buto interjerą pagrindinis tikslas buvo vidaus ir pastato išorės dermė. Vengiant dirbtinos prabangos, įrengtas romantiškas, tačiau šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintas būstas.

Didžiausia užduotis – erdvių perplanavimas, kad mažas butas būtų patogus kasdieniam gyvenimui. Dar vienas dažnai sutinkamas unikalus Senamiesčio pastatų bruožas – jame nebuvo nei vieno stataus kampo.

Bemaž didžiausias iššūkis kuriant vidaus interjerą – grindų sulyginimas, kadangi dabartinėje virtuvėje buvusi vonia buvo pasiekiama palipus trejetu laiptelių į viršų. Nuardžius buvusias grindis paaiškėjo, kad dalį jų galima nuleisti žemiau, o likusi dalis paslėpta po plačiu virtuvės stalviršiu. Ir nors virtuvė maža, suprojektuota išnaudojant kiekvieną centimetrą. Platus stalviršis leido kaitlentę nukelti giliau, priekyje paliekant erdvės darbastaliui, orkaitė turi ir mikrobangų krosnelę, o už baltų fasadų slepiasi – ir šaldytuvas, ir indaplovė, ir boileris bei dujų katilas.

Teko naujai perstatyti sienas, o vonią perkelti į kitą vietą, todėl atsirado koridorius, kuris prieš tai tarnavo kaip virtuvė. Jame dabar suprojektuota erdvi spinta, paslėpta skalbyklė.

Nuėmus senas lubas atsidengė sveikos sijos, kurias nutarta palikti atviras – ne tik kaip senamiesčio akcentą, bet ir dėl padidėjusio lubų aukščio ir atsiradusio erdvės pojūčio. Siekiant kuo daugiau natūralumo, grindims parinktas ąžuolo parketas, nauji mediniai langai ir palangės, grindjuostės, pasiūtos lietuviško lino užuolaidos.

Vietoj buvusio galinio kambario įrengti miegamasis ir vonios kambarys. Ryškūs miegamojo tapetai lemia, kad kitos spalvos parinktos ramios, pastelinės, palikta niša spintai ar vaikiškai lovelei.

Nors butas gan mažas, tačiau perkeltas vonios kambarys yra pakankamai erdvus, turintis patogų įeinamą dušą, parinkti klasikinio stiliaus santechnikos prietaisai. Šiltų tonų ispaniškos sienų ir grindų plytelės – nepabostantis variantas, tinkantis prie bendros buto stilistikos.

Įrengiant svetainę buvo siekiama suderinti nauja ir sena. Viename sostinės antikvariatų įsigytas veidrodis ąžuolo rėmais vizualiai padidina erdvę ir suteikia paryžietiško stiliaus žavesio. Neradus tinkančių išmatavimų komodos, teko pasitelkti fantaziją ir taip atsirado juoda, aukso rėmais komoda, perdaryta iš balto neseniai įsigyto baldo. Atsisakyta masyvios sovietmečio krosnies ir įrengtas dujinis šildymas, taip pat paliekant galimybę ateityje įsirengti židinį, jei visgi toks noras kiltų.

Projekto autorė juokauja, jog kaip ir rengiant nuotaką, taip ir įrengiant būstą – reikia kažko naujo, kažko seno, ir kažko skolinto. Taigi, nauji baldai dera su antikvariate rastu veidrodžiu, o sienas puošia parinkti autoriniai Stasio Krasausko ir Dovilės Norkutės darbai, kurie bent jau kol kas paskolinti iš vienos Vilniaus galerijos.

O ŠTAI KAIP BUTAS ATRODĖ PRIEŠ:


Projekto ir fotografijų autorė: Rasa Černakauskienė (interjeriste.lt)