Objekto dosjė:
Tipas – senos statybos (1971 m.) namas.
Buto plotas – 67,7 m².
Gyvenamoji erdvė: bendrasis kambarys su svetainės, virtuvės ir valgomojo zonomis, miegamasis ir darbo kambarys.
Gyventojai – 2 asmenų pora.
Projekto autorė – interjero dizainerė Ieva Gabytė.

Foto: Romas Ignatavičius

Originali idėja
Dviračio laikymo vietą Ieva suprojektavo ant svetainės sienos, ir jis tapo pagrindiniu bendrojo kambario akcentu, krentančiu į akis vos patekus į butą.

„Ši detalė namams suteikia žaismingumo, laisvumo, leidžia į daiktus pažvelgti nestandartiškai: vieni žmonės ant sienų kabina lėkštes, kiti – laisvalaikio įrangą. Kam slėpti savo pomėgius, juk gera po darbo grįžus namo matyti mielą sporto inventorių – gal tai netgi paskatina dažniau jį naudoti,“ – svarsto interjero dizainerė.

Ankstesnis buto planavimas – trys izoliuoti kambariai ir juos jungiantis L formos koridorius – buvo įprastas tam laikmečiui, kai namas pastatytas, ir ganėtinai slogus. Šeimininkų lūkesčius turėti šviesesnius ir vizualiai erdvesnius namus interjero dizainerė Ieva Gabytė pavertė realybe sukūrusi praktišką („tvarkingi namai nesitvarkant“) ir komfortišką skandinaviško stiliaus interjerą, kuriam šilumos suteikia natūralios medžiagos, jaukios detalės.

Projektuojant interjerą buvo sukeistos svetainės ir miegamojo zonos, pastaroji šiek tiek sumažinta, o naujai suformuotas bendrasis kambarys apėmė buvusį miegamąjį ir virtuvę, koridorių bei sandėliuką. Butas yra senos statybos name, tad prireikė kapitalinio remonto (teko atlikti santechnikos, grindų klojimo, elektros instaliacijos darbus), todėl vizualiai matomiems pokyčiams liko kur kas mažesnis biudžetas – pasak Ievos, jis buvo tikrai ekonominis.

„Pagrindinis šūkis buvo „less is more“ (mažiau yra daugiau): išgriovus sienas ir atvėrus didesnę erdvę norėjosi ją išlaikyti švarią, lengvą ir neapsunkintą daiktais. Kuriant šį interjerą mane labai įkvėpė Fumio Sasaki‘io knyga „Goodbye, things on minimalist living“ ir ypač viena joje išsakytų minčių: „minimalizmas yra laisvė – kuo greičiau tai patirsite, tuo geriau“. Kai susikuri erdvę su nedideliu kiekiu daiktų bei baldų, esi įpareigotas nekaupti ir nešvaistyti – manau, tai labai aktualu mūsų šiuolaikinei vartojimo kultūrai“, – pastebi Ieva Gabytė.

Foto: Romas Ignatavičius
Foto: Romas Ignatavičius


Nusižiūrėkite idėją
Interjero dizainerė kruopščiai apsvarstė kiekvienos detalės būtinybę – jų turėjo būti kuo mažiau. Sienos dekoruotos asmeninėmis nuotraukomis, dovanotais paveikslais, grafikos darbais – tai buto šeimininkams svarbūs ir mieli akcentai. Siekiant išlaikyti erdvę minimalistinę ir praktišką, akcentais tampa ir kasdieniai buityje naudojami įrankiai, indai, augalai. Pradedant dviračiu, baigiant lietaus batais ar vaisių vaza, kiekvieno daikto reikšmė, vieta, spalva apgalvotos ir neatsitiktinės. O neutralus interjero koloritas – baltos sienos ir pasteliniai baldų atspalviai – skirti išryškinti svarbiausią namų akcentą – grindis. Išraiškingos faktūros natūralaus ąžuolo parketlentės suteikia interjerui gyvybės ir jaukumo. Beje, namuose gyvena šuo, jis šeriasi, tad Ieva juokauja, kad interjerą derino prie šuns, nes norėjo, jog kuo mažiau matytųsi kokie nesusiurbti šuns plaukai...

Foto: Romas Ignatavičius


Bendrajame kambaryje „pastūmus“ miegamojo sieną suprojektuota itin talpi spinta, kurioje šeimininkai laiko ir lauko drabužius, ir visus kitus reikalingus daiktus. Tačiau ji neatrodo masyvi: spintą „paslepia“ veidrodinis fasadas ir atspindžių kuriama apgaulinga iliuzija dėl jos dydžio. Veidrodžiai taip pat vizualiai praplečia kambario erdvę, o ir išeinant iš namų patogu žvilgtelėti į save.

Foto: Romas Ignatavičius


Foto: Romas Ignatavičius

Interjere vyrauja šviesaus kolorito minimalistinio dizaino baldai, lakoniškos jų formos neblaško dėmesio detalėmis ir harmoningai susilieja su aplinka. Interjero dizainerė pilkšvą atspalvį parinko ir ritininėms užuolaidoms: nenaudojamos jos yra beveik nepastebimos ir leidžia mėgautis miško vaizdu už lango, o nuleidžiamos tik skaisčiai šviečiant saulei.

Didžiausiu iššūkiu kuriant interjero dizainerei tapo virtuvės zona. Pasak Ievos, čia ji siekė išsaugoti lengvumo ir vientisumo su valgomojo zona įspūdį, norėjo šiek tiek prislopinti buitiškąją paskirtį – „tarsi tai būtų ne visai virtuvė“, tad baldus išdėstė netradiciškai. Kita vertus, jų turėjo pakakti buitiniams prietaisams ir įrankiams laikyti. Suderinti šias dvi priešybes Ievai pavyko prie lango įkomponavus platų darbastalį bei spinteles po juo ir visiškai atsisakius pakabinamųjų spintelių.

Ieva Gabytė sako, kad pradėjusi projektuoti interjerą ji jau tvirtai žinojo, jog sienos bus baltos, nes siekė sukurti didesnės ir estetiškai nepriekaištingos erdvės įspūdį. „Sienoms buvo parinktas grubios faktūros tinkas, interjerui suteikiantis industrinį prieskonį ir sustiprinantis dinamiškumo efektą. Kita vertus, praktiškumas taip pat buvo labai svarbu: net ir ant baltų sienų, jei jų paviršius nelygus, nešvarumai sunkiau pastebimi, nes čia pilna šešėlių ir atspindžių. Visuose kambariuose sienų apdaila yra vienoda, išskyrus virtuvės zoną ir vonios kambarį. Virtuvėje, darbo zonoje, sienų apdailai naudotos itališkos akmens masės plytelės, imituojančios baltai dažytas sendintas plytas. Jos ne tik praktiškos, bet ir suteikia interjerui išskirtinumo bei jaukumo,“ – sako interjero dizainerė.
Lubų plokštumos padengtos gipsiniu tinku, jis miegamajame ir darbo kambaryje buvo nudažytas baltai, o svetainėje paliktas natūralus – pilkas, taip sustiprinant gilesnės erdvės ir neišbaigtumo įspūdį.

Foto: Romas Ignatavičius


Šeima mėgsta gaminti, gamindama – bendrauti, todėl virtuvės zonos funkcionalumui skirta daug dėmesio, o šalia darbastalio įrengta itin minimalistinė darbo vieta.

Butas prieš rekonstrukciją

Foto: MANO NAMAI
Foto: MANO NAMAI
Foto: MANO NAMAI
Foto: MANO NAMAI

Tamsių sodrių spalvų ir margų raštų perteklius mažose „užspaustose“ erdvėse slegia, ir sunku įsivaizduoti, kad kažkada tai buvo priimtina ir net įprasta norma.

Foto: Romas Ignatavičius

„Kaip patį funkcionaliausią interjero sprendimą įvardinčiau virtuvės darbastalio ploto padidinimą: dėl to teko keisti langą, nes pagal seną projektą šio apačia buvo kur kas žemiau nei ergonomiškam virtuvės stalviršiui būtinas aukštis. Pakeitus langą atsirado galimybė padidinti darbastalio plotą palangės sąskaita. Kadangi pro visus namų langus atsiveria nuostabūs vaizdai, net gaminant maistą galima grožėtis gamta“, – pastebi Ieva.

Steriliai baltos spalvos sienų ir šviesių atspalvių baldų fone išskirtinai išryškėja grindų plokštumos: pasak Ievos, tai – svarbiausias namų akcentas. Grindų dangai parinktos natūralaus ąžuolo šukuotos, alyvuotos parketlentės: tokios grindys net ir laikui bėgant išlieka patrauklios, natūrali mediena namams suteikia savitos šilumos. Visame bute (išskyrus vonią) naudojama tokia pati grindų dangą, ji susieja skirtingas funkcines erdves į visumą ir kuria tikslingo bei santūriai apgalvoto interjero įvaizdį.

Dar vienas būdas šviesiai erdvei suteikti apibrėžtumo yra apgalvotai ir ritmiškai naudojami juodos spalvos akcentai. Juoda aksesuarų bei baldų spalva – tai kontrastai, kurie išryškina daiktų formas, išsklaido minimalistinio stiliaus interjero monotoniją. Tikslios ir lakoniškos paveikslų bei nuotraukų rėmų, staliukų kojų, baro kėdės, kabyklos linijos ir dinamiška jų kaita traukia žvilgsnį. O kartojimas visada pasiteisina, juodos detalės susieja interjerą į darnią visumą – net skirtingos stilistikos meno kūrinių kompozicija vienoduose juoduose rėmeliuose atrodo harmoningai.

Miegamajame funkciją ir estetiką susieja drabužinė: ji yra atvira ir primena jaukią „boutique“ tipo parduotuvę. Toks šiek tiek neįprastas namams motyvas (kaip ir dviratis ant sienos) harmoningai dera santūriame interjere, bet drauge praplečia jo logines ir estetines ribas nedrastiškai, subtiliai, išsaugant taisyklių bei improvizacijų laisvės pusiausvyrą. „Beje, sprendimas miegamajame įrengti atvirą drabužinę įpareigoja tvarkingai laikyti drabužius ir netgi gelbėja nuo nereikalingo jų kaupimo“, – įsitikinusi Ieva.

Foto: Romas Ignatavičius

Atvirų lentynų motyvas kartojamas ir darbo kambaryje. Pasak Ievos, čia vientisa knygų ir kompaktinių plokštelių lentyna yra tarsi kambario dekoras, tačiau akcentu tampa ne pati konstrukcija, kuri yra baltos spalvos, o knygos ir kompaktinės plokštelės. Vieni išraiškingesnių aksesuarų – dekoratyviniai skandinaviško stiliaus inkiliukai, atstojantys lentynėles smulkmenoms susidėti virš rašomojo stalo.

Foto: Romas Ignatavičius


Ieva originaliai išsprendė naktinio stalelio dilemą: šalia lovos pastatytos dvi santūriai elegantiško dizaino kėdės, o lentynėlės įkomponuotos lovos galvūgalyje, kurio dizainas atkartoja atviros drabužinės lentynų bei paveikslų rėmų ritmiką.

Foto: Romas Ignatavičius


„Miegamasis – tai poilsio oazė, todėl čia vyraujančios šilta gelsva smėlio ir balta spalvos nuteikia raminamai, minimalistinio skandinaviško stiliaus baldai išsiskiria švariomis formomis ir neblaško dėmesio detalėmis“, – sako dizainerė. Tačiau jei ramybės būtų per daug, ji virstų monotonija... Tad išskirtinis miegamojo akcentas – atvira drabužinė, kurianti aliuziją į mažą jaukią parduotuvę ir suteikiantį kambariui intrigos prieskonį.

Foto: Romas Ignatavičius


Visame bute langams dengti parinktos šviesiai pilko atspalvio į akis nekrentančios ritininės užuolaidos, bet miegamajame pakabintos dieninės ir naktinės užuolaidos – tekstilė šiai intymiai erdvei suteikia daugiau privatumo ir jaukumo.

Foto: Romas Ignatavičius


Lentynoje virš sofos išrikiuoti paveikslai yra pirmoji detalė, patraukianti akį vos įžengus į kambarį – tai prisiminimai, kurių nesinori slėpti, kuriuos galima nuolat papildyti naujais ir kurie suteikia interjerui autentiškumo ir unikalumo.

Būsto šeimininkams labai svarbu tausoti aplinką, dėl šios priežasties pasirinktas ilgaamžis LED apšvietimas. Pasak dizainerės, projektuojant šviestuvus svarbiausia buvo tai, kad jie tenkintų skirtingus poreikius. Su svetaine sujungtoje prieškambario zonoje lubose įmontuoti taškiniai šviestuvėliai, apšviečiantys paveikslus, – šie pasitinka vos įžengus į namus. Funkciniai šviestuvai išryškina drabužių spintą miegamajame, lentynas darbo kambaryje, veidrodį vonios kambaryje, jie sumontuoti ir ten, kur dirbama ar skaitoma. Dekoratyviausi yra du šviestuvai valgomojo zonoje: jų kabėjimo vieta lengvai keičiama, nes lubose sumontuoti papildomi kabliukai. Tokį sprendimą padiktavo būtinybė: šešiavietis valgomojo stalas prireikus gali būti transformuojamas į aštuonvietį.

Foto: Romas Ignatavičius


Vonios kambario sienų apdailai parinktos baltos matinės plytelės. Skirtingai nei glazūruotos, jos neatspindi šviesos – patalpa tampa ramesnė, jaukesnė, šiltesnė. Tarpai tarp plytelių pripildyti tamsaus glaisto, kad laikui bėgant vandens ir purvo apnašos kuo mažiau pakeistų jų spalvą. Laikantis interjero vientisumo koncepcijos grindų dangai naudotos itališkos medžio parketą imituojančios plytelės.

Foto: Romas Ignatavičius


Praktiški sprendimai
Po rekonstrukcijos vonios kambarys ir tualetas buvo sujungti į bendrą patalpą. Vonios teko atsisakyti, tačiau dabar čia tilpo skalbyklė ir džiovyklė, anksčiau dėl vietos stygiaus laikytos virtuvėje. Be to, vonios kambaryje dušo zona atskirta skaidrių stiklo blokelių pertvara, joje išryškėjantis kvadratų motyvas atkartoja plytelių raštą. Tokia sienelė puikiai praleidžia šviesą, tad duše jos užtenka ir be papildomo apšvietimo šaltinio.