90 kv.m butas Vilniuje: išsaugota senamiesčio dvasia

Istorinė praeitis visada įpareigoja: kurdama sename name esančio buto interjerą architektė Irma Pivoriūnienė siekė išsaugoti senamiesčio dvasią, kurią atspindi išlikusios freskos lubose virš durų ir svetainės nišoje, koklių krosnis, dvivėrės įsprūdinės durys, tačiau nesistengė laikytis klasikinio stiliaus kanonų ir prabėgusių šimtmečių paliktus ženklus derino su šiuolaikiškais elementais, suteikiančiais namams savito charakterio bei harmoningai susiejančiais istoriją su dabartimi.

Leonas Garbačauskas

Architektė sako siekusi „neišsišokti su spalvomis“, tad pirmenybę teikė natūraliam – žemiškam – koloritui. Sienos nudažytos jaukia ir šilta balta spalva su šiokiu tokiu pieno pilkšvumo atspalviu, solidumo suteikia tamsesnės (balinto medžio, pilka) spalvos, o niūrumą išsklaido gyvesni akcentai – hole ryškiau suspindi samanų spalvos foteliukas, svetainėje – prigesinto garstyčių atspalvio minkštieji baldai ir pagalvėlės.

Leonas Garbačauskas

„Erdvių išdėstymą padiktavo buto struktūra – teko prie jos taikytis ir zonas suprojektuoti taip, kad nieko nepajudintume (senamiestyje esančiame name nebuvo galima griauti laikančiųjų sienų). Butas suskirstytas į tris dalis: įėjus patenkama į bendrą erdvę, iš kurios vienoje pusėje yra miegamasis, kitoje – svetainė.

Leonas Garbačauskas

Didžiausias iššūkis buvo rasti vietos virtuvei – nesinorėjo jos įrengti toje bendroje erdvėje, kur yra tik vienas langas: vargu, ar būtų jauku leisti laiką geriant rytinę kavą ar vakarieniaujant. Taigi šioje erdvėje suprojektuotas erdvus holas ir įrengti atskiri vonios bei tualeto kambariai (anksčiau jie buvo ne bute, o kitoje patalpoje). Juk smagu, kai įėjus į butą patenkama ne į mažą kamarėlę, kurioje sunku apsisukti, o į didelį elegantiškų namų holą, kuriame telpa ir patogus krėslas, ir konsolė, – sako Irma Pivoriūnienė. – Pasirinkus šį sprendimą virtuvės zona perkelta į svetainę.“

Leonas Garbačauskas

Virtuvės nišose sienos dekoruotos akmens imitacijos plokštėmis, o po pakabinamosiomis spintelėmis įrengtas apšvietimas išryškina subtiliai margą jų raštą.

Leonas Garbačauskas

Apgalvotas ir saikingas sienų bei lubų lipdinių dekoras skirtas klasikiniam interjero charakteriui išsaugoti. Natūralios medienos parketlentės, suklotos klasikiniu eglutės raštu (jį architektė mėgsta naudoti tiek klasikiniuose, tiek moderniuose būstuose) taip pat harmoningai pratęsia stilistinę koncepciją ir gražiai dera su senovinėmis durimis bei langais.

Leonas Garbačauskas

„Kadangi namas yra senamiestyje, kur tik buvo įmanoma, paisiau klasikinio stiliaus principo – išlaikyti simetriją. Mėgstu interjere simetriją: drauge su ja atsiranda tvarka, o ne bet kaip „išmėtyti“ daiktai“, – pastebi architektė. Tai, kad svetainėje dvivėrės durys buvo per patį sienos vidurį, sudarė sąlygas virtuvę simetriškai padalyti į dvi dalis abipus jų. Priešais duris įkomponuotas pusryčių stalas (priklausomai nuo poreikių, tai gali būti ir darbo vieta), už jo – simetriškai kambario centre pastatyta sofa. „Bandėme ją pasukti ir kitaip, tačiau buvo akivaizdu, kad leidžiant laiką svetainėje norėsis žiūrėti į langus. Tarp jų įkomponuota komoda, ant kurios galima pastatyti televizorių. O ir virtuvė lieka už nugaros, tad jei kažkas ten šeimininkauja, į akis ne taip krenta. Remdamasi tuo pačiu principu suprojektavau dvi komodas knygoms ar indams laikyti, virš jų pakabinti du saulutes primenantys veidrodžiai – šį kartą interjerą nutariau dekoruoti šiais klasikinio stiliaus akcentais, o ne paveikslais. Taip ir susidėliojo simetriška baldų kompozicija“, – apibendrina Irma Pivoriūnienė.

Leonas Garbačauskas

„Kai pradėjome įrenginėti butą, pamatėme, kad visos jo sienos padengtos gipskartoniu, o po juo išlikusios senovinės freskos. Paslėptos ir tapytos lubų sijos. Kol kas viską taip ir palikome, kol ateis laikas „išlaisvinti“, nes ir lėšų daug reikėtų, ir restauravimas ilgai užtruktų. Dabar atidengti tik keli puošybos fragmentai: vienas jų yra svetainės nišoje, kur anksčiau, matyt, buvo durys į kitą patalpą. Čia suprojektuotas freską išryškinantis apšvietimas ir įkomponuota indauja“, – pasakoja architektė.

Leonas Garbačauskas

Praktiškas sprendimas
Miegamąjį nuo drabužinės zonos skiriančios sienutės šone suprojektuotos lentynos knygoms, žurnalams laikyti. Kadangi čia nėra daug vietos masyvesniems baldams pastatyti, lentynose patogu susidėti daiktus, kuriuos galima pasiimti neišlipus iš lovos.

Leonas Garbačauskas

Miegamojo erdvė padalyta į dvi dalis: vienoje pusėje, kambario centre, įkomponuota lova – čia taip pat dominuoja simetrijos principas, kitoje kambario pusėje įrengta drabužinė su erdvia sienine spinta. Abi zonas skiria neaukšta sienutė, dekoruota subtiliu klasikiniu raštu margintu lino audiniu: iš vienos pusės ji įrėmina lovą, iš kitos pusės ant jos įkomponuotas veidrodis. „Interjere daug kur naudojau natūralaus lino tekstilę – mėgstu šį audinį: jis jaukus, modernus, dera su senamiesčio buto nuotaika. Iš jo pasiūtos visos užuolaidos, pagalvėlės, lovatiesė“, – pasakoja Irma.

Pasak architektės, kadangi interjeras skirtas ne konkrečiam žmogui, jo koloritas universalus – prireikus gobeleną pakeisti bus lengviau, nei perdažyti sienas. Miegamajame vyrauja ramūs gelsvi, samanų atspalviai. Čia įkomponuotas gelsvo kolorito kilimas iš pradžių buvo numatytas svetainei, tačiau miegamajame derėjo geriau, o svetainėje patiestas kitas – pilkesnio ir tamsiai žalio atspalvių.

Leonas Garbačauskas

Miegamajame, kaip ir visame bute, suprojektuoti lubose paslėpti lakoniško dizaino šviestuvėliai (tik svetainėje įspūdingai išryškėja daugiašakis šviestuvas). Jie nekrenta į akis, yra funkcionalūs, apšviečiantys tikslinius objektus. Staliukai šalia lovos – itin minimalistiniai, tad siekiant jų neapkrauti priderinti sieniniai šviestuvai, toks pat apšvietimo scenarijus atkartojamas ir drabužinėje šalia veidrodžio.

Leonas Garbačauskas

„Iš tiesų mėgstu tekstilę – ji suteikia interjerui charakterį. Namuose būtinai turi būti kilimų, pagalvėlių, pirmenybę teikiu užuolaidoms, o ne romanetėms. Miegamojo spintos fasadui taip pat naudota audinio imitacija“, – sako architektė.

Karūnuota krosnis tapo labai išraiškingu elementu, suteikusiu vonios kambariui šarmo ir nulėmusiu estetiškai išgrynintą interjero koncepciją bei sprendimą tualeto kambarį įrengti atskirai. Erdviame vonios kambaryje užteko vietos talpiai dušo kabinai, suprojektuotai priešais krosnį, ir erdviam stalviršiui su praustuvais. „Vonios kambaryje kilimų nepatiesi, todėl interjerui šilumos suteikiau kitais būdais – natūraliomis medžiagomis, subtiliomis spalvomis ir raštais. Sienoms naudotos plytelės primena akmens raštus, o grindims parinktos medžio imitacijos plytelės – jų faktūra itin jauki“, – pasakoja Irma.

Architektei buvo svarbu bute išsaugoti trejas dvivėres, įsprūdomis dekoruotas duris. Tačiau visos jos yra skirtingo aukščio ir pločio, todėl nebuvo būtinybės išsaugoti stilistinio vientisumo ir naujai suprojektuotose vonios ir tualeto kambariuose durys vizualiai susilieja su sienomis, yra lygiai dažytos ir nematomos, todėl nekonkuruoja su autentiška puošyba.

Leonas Garbačauskas

Bute išsaugota baltų koklių krosnis – autentiškas senojo interjero elementas. Kaip buvo įprasta to laikmečio namuose, krosnis šildė dvi patalpas. Dabar viena jos dalis puošia miegamąjį, o kita atsidūrė naujai suprojektuotame vonios kambaryje ir suteikė šiai zonai intriguojamos prabangos.

Leonas Garbačauskas

Dušo kabinos apšvietimas ir LED profilis virš praustuvų zonos skirti šios patalpos funkcionalumui pabrėžti, o už veidrodžio sumontuoti paslėpti šviestuvai vonios kambaryje kuria jaukią, atsipalaiduoti skatinančią nuotaiką.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis