Sode

Sausį reikia kartais užsukti į sodą, apžiūrėti vaismedžius: gal juos graužia kiškiai, gal yra pelių, o gal aprišalus vėjas nudraskė.

Gruodžio pabaigoje lengvai pasnigo, gal daugiau sniego sulauksime sausį. Sniegas – tai natūrali šildomoji medžiaga visiems lauke žiemojantiems augalams. Todėl šiam tikslui naudokite ir sodo takuose gulintį sniegą. Ant takų ir aikštelių esantį sniegą panaudokite sodo ir daržo augmenijai apsaugoti. Purus sniegas tinka pridengti visžalius krūmus ir kitus žemaūgius augalus, kurie nukenčia, jei žiemą jo būna mažai. Jei sniegą reikėtų vežti neatsisakykite šio darbo. Sumestas ant sukastos dirvos sniegas duoda daugiau taip reikalingos drėgmės.

Gausiai pasnigus, jeigu sniegas apgulė medelių šakas, nupurtykime jas. O jeigu pomedžiuose daug sniego, sumindykime jį tada kiškiai nepasieks ir nežalos vaismedžių šakelių, negrauš kamieno ir žievės. Sumindykime sniegą pomedžiuose, ypač per atodrėkį, tuomet užsimindo lengvai pelių urvai, ir pelės mažiau kenkia. Nuo graužikų padėkite užnuodyto masaloį nupjautą vamzdį ar plastikinį butelį. Jei per daug sniego, jį atkaskite nuo vaismedžių. Ypač kiškiams paranku ten, kur yra daugiau sniego, jie pasiekia ir aukštesnes šakas. Kiškius labiausiai vilioja obelaitės, juos traukia obelų žievėje esantis hormonas, kuris veikia šių žvėrelių vislumą.

Kruopščiai patikrinkime medelių raiščius, kuriais vaismedžiai pritvirtinti prie kuolų, ir prireikus pakeiskite naujais. Tarp kuolo ir medelio raištis daromas aštuoniukės formos. Aplink kuolą apsukama vieną kartą, aplink medelį – kitą kartą. Platūs raiščiai geresni už siaurus. Labai tinka seni diržai, kuriuos prie kuolo galima prikalti. Sutvarkykite aprišalus, jei medeliai dar buvo neaprišti, tai kuo skubiau juos apriškite.

Jei neaprišti vaismedžių kamienai, žiemą dėl temperatūros svyravimų dažniausiai pietinėje kamieno pusėje susidaro šalčioplaišos. Šiltesnę dieną, kai temperatūra yra apie 0 laipsnių, kamienus nubaltinkime specialiais vandens emulsiniais dažais su 2 proc. sisteminio fungicido priedu.

Galima pradėti genėti senas sode aukštaūges obelis. Būtina visus sodo genėjimo įrankius gerai išgaląsti. Tokiais įrankiais lengviau ir greičiau dirbsite, o jais padarytos lygios žaizdos geriau gyja. Žaizdas po genėjimo užtepkite aliejiniais dažais. Dažai, kurių sudėtyje yra spirito ar kitų greitai garuojančių medžiagų, išdžiovina augalo medieną.

Visas kopėčias taip pritvirtinkite, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Retinant ir trumpinant medžių vainikus, dažniausiai dirva jau gerokai sušalusi, todėl atremtos į medį kopėčios gali lengvai nuslysti. Patartina prie ilgesnių kopėčių išilginių sijų apačios pritaisyti geležinius smailius antgalius.
Nuolat tikrinkite, kaip laikosi vaisiai rūsyje. Netaupydami valgykite sveikus obuolius ir kriaušes. Juos perrinkite, supuvusius išmeskite. Optimaliausia temperatūra vaisių laikymo metu – +1-4 laipsniai, kai temperatūra pakyla aukščiau +6 laipsniai, vėdinkite patalpas, o jei oras per sausas, laikykite indus su vandeniu.

Jei pavasarį ruošiatės perskiepyti senesnius vaismedžius, kol nebuvo labai stiprių šalčių, prisipjaukite skiepūglių.

Ir toliau bitėms reikalinga ramybė. Dažnai apžiūrime, ar neapledėjusios lakos, iškrapštome negyvas (mirusias) bites, kad į avilį laisvai galėtų patekti oras. Jaučiant, jog bitėms per šalčius gali pritrūkti maisto, šeimas nuolat stebėkime, pasiklausykime jų dūzgesio.

Globokite sparnuočius. Talkininkai, padedantys naikinti kenkėjus, neturi būti pamiršti sunkiu jiems metu. Neleiskite jiems sušalti, mirti badu. Šaltis stingdo juos, o laukuose bei soduose lesalą apsninga, sušąla. Paruoškime paukšteliams lesyklėles, ir juos lesinkime per visą žiemą, kol atšils. Už tai jie atsilygins pavasarį, sunaikindami daugybę kenkėjų.

Į lesyklėles paberkite duonos trupinių, smulkių kvietinių ir miežinių kruopų javų grūdų, o kai šąla, negalima į lesyklėles berti duonos, bulvių, pyrago trupinių, o geriau pakabinti ant vielos kabliukų keletą gabalėlių lašinių ar pastatyti platų indą su sustingusiais jautienos taukais, kad paukšteliai nesušaltų. Tik negalima duoti sūraus maisto. Atminkime, kad pradėjus lesinti, šio darbo negalima nutraukti. Paukšteliai, neradę maisto, kurio jie tikėjosi, gali žūti. Mat jie nebesugeba jo susirasti kitur.

Kas savaitę tikrinkite rūsyje laikomas daržoves, ar nėra puvinio židinių. Daugumai daržovių reikia palaikyti 0-1°C temperatūrą ir 80-90 proc. oro drėgnumą. Bulvėms reikia palaikyti 2-3 °C temperatūrą. Krienai geriausiai laikosi drėgname smėlyje apie 0 °C temperatūroje. Kiekvieną šiltesnę dieną vėdinkite rūsį. Jei pastebėsite, kad daržovės vysta, tai ženklas, kad patalpoje oras yra per sausas. Pašlakstykite rūsyje ant grindų vandens arba pripilkite į indus. Kai per daug drėgna, daržovės ima šlapiuoti, pūti, įsimeta pelėsis. Rūsį išvėdinkite, o kampe pastatykite kibirą negesintų kalkių, kad susigertų drėgmės perteklius. 

Nepatartina laikyti vienoje saugykloje vaisių ir daržovių kartu, pavyzdžiui, laikant obuolius kartu su bulvėmis, obuoliai labai greitai prisigeria bulvių kvapo. 

Perrinkite ir išrūšiuokite pagal stambumą bulves. Sėklai atrinkite 60-80 g stambumo gumbus, juos supylę į dėžes, padėkite šviesesnėje, geriau vėdinamoje vietoje. Maistines bulves laikykite nešaltai, maždaug 3-4 °C temperatūroje. Pašalusių bulvių pasikeičia skonis, jos tampa salstelėjusios, tačiau nebūtinai pašalusios, bet ir vėsiau laikomos bulvės darosi saldžios. Tai nėra pavojinga ir tokios salstelėjusios bulvės tinkamos mitybai, nes jose krakmolas tiesiog skyla ir virsta cukrumi. Taigi, tikrai nieko pavojingo. Tačiau jeigu bulvės kelis kartus užšalo – atšilo, tada jas tikrai reikia išmesti, jos netinkamos net gyvuliams šerti.

Per stiprius žiemos šalčius sekite, kad temperatūra nenukristų žemiau 0 °C. Jei taip nutiktų, gėrybes apklostykite šiaudais, maišais, užtiesalais. Kitaip bulvės bus saldžios, greičiau ges, o obuoliai sušals. Atšalus orams užkimškite rūsio ar kitos sandėliavimo patalpos ventiliacijos angas.
Maistui skirti svogūnai laiko¬mi 0-1°C temperatūroje, esant 80-85 proc. oro drėgnumui.

Vegetatyviniu būdu dauginami svogūnai supinti į pynes laikomi 18-20 °C temperatūroje. Esant aukštesnei temperatūrai, mažinamas drėgnumas iki 50-60 proc. Arba maistui skirtus svogūnus laikykite šiltoje virtuvėje, į pintinę prie svogūnų ropelių įdėkite keletą riekučių sausos džiovintos duonos. Taip laikomi svogūnai nepus ir nesudygs. 

Nors už lango vis dar žiema, suplanuokime ką auginsime darže, kiek ir kokių daržovių sėklų dar turime iš praeitų metų ir kokių turėsime nusipirkti. Įsigykite reikalingų substratų ir daigyklų sėjai bei kompleksinių trąšų. Pasiruoškite darbo įrankius ir kitą daržininkystės inventorių.

Nusipieškite daržo planą popieriuje. Prisiminkite praėjusį sezoną ir apgalvokite, kaip išdėstysite daržovių lysves, kad priešsėliai būtų tinkami, dirva gerai įdirbta, patręšta ir, jei reikia, kai kurioms daržovių grupėms, nurūgštinta. Jei įmanoma, bent vieną lysvę numatykite užsėti sideratais. Gerai suplanavę, pavasarį daržoves pasodinsite tinkamose vietose, visos tilps. Daržo pakraštyje turi likti vietos daugiametėms prieskoninėms daržovėms.

Jei malkomis kūrenate krosnį, surinkite pelenus. Pavasarį išvirsite šarmo ir juo apšlakstysite agrastų, serbentų krūmus. Jie mažiau sirgs grybinėmis ligomis. Pelenai tinka dirvos rūgščiai reakcijai neutralizuoti.

Medžio pelenai yra bene geriausia natūrali kompleksinė trąša. Juose yra 6-10 proc. kalio, 2,5-3,5 proc. fosforo, 30-35 proc. kalcio, tačiau visai nėra azoto. Taip pat yra ir mikroelementų. Pelenai laikomi geriausia kalio trąša, nes juose nėra augalams kenksmingo chloro. Medžio pelenų į dirvožemį negalima pilti kartu su šviežiu mėšlu, todėl, jei dirvožemį mėšlu tręšite rudenį, medžio pelenų berkite pavasarį arba atvirkščiai. Medžio pelenus į dirvožemį galima berti kartu su perpuvusiu mėšlu. Teigiama, jog medžio pelenų ir perpuvusio mėšlo mišinys – geriausia trąša daržovėms: bulvėms, agurkams, aguročiams, patisonams, pomidorams, paprikoms, baklažanams ir kt. Reikia nepamiršti, jog medžio pelenų poveikis dirvožemyje juntamas 2-4 metus. Į sunkesnį dirvožemį medžio pelenus rekomenduojama berti perkasant žemę rudenį, o į smėlio ir durpinį dirvožemį – pavasarį. Juos taip pat galima berti į griovelius, vageles, sodinimo duobutes ir kt. 

Visą vasarą daržoves galima papildomai tręšti medžio pelenų skiediniu. Į 1 kibirą vandens suberkite 1,5 stiklinės medžio pelenų, kruopščiai išmaišykite ir greitai, kol nenusėdo neištirpusios nuosėdos, tirpalą supilkite į vageles, kurias tuoj pat užberkite žemėmis.

Beje, verta atminti, kad 1 valgomajame šaukšte telpa 6 g medžio pelenų, 1 stiklinėje – 100 g, 0,5 l talpos stiklainyje – 250 g, o 1 l talpos stiklainyje – 500 g medžio pelenų.

Pelenai tinka kompostui pagerinti. Juos reikia rinkti į statines bei dėžes arba išberti į kompostą. Pelenų talpyklas būtina apsaugoti nuo lietaus ir sniego, nes vanduo iš pelenų išplauna kalį ir naudinguosius mikroelementus. Į komposto krūvas pribėrus pelenų sumažinamas rūgštingumas, todėl veisiasi daugiau sliekų, mikroorganizmų, padedančių skaidyti organines medžiagas.

Iškritus sniegui, juo apkaskite rožes, daugiametes ir svogūnines gėles. Gausiai pasnigus, nuo spygliuočių medžių ir krūmų nupurtykite sniegą. Sniegas išlaužo ir išlanksto šakas. Tai padarykite tik pasnigus, kartais dar sningant (kada gausiai sninga) sniegą purtykitę medinio ar plastikinio grėblio antrąja puse, lengvai judindami krūmelių ar medžių šakas iš apačios. Koloniškų formų augalus, pavyzdžiui, kukmedžius, kadagius, tujas apriškite storesniu siūlu, špagatu, kad neskėstų šakų ir jos neišlūžtų nuo sniego pertekliaus. Sausyje dažnai pučiantys rytų vėjai, šildant žiemos saulei, šiaip gerai žiemojantiems rododendrams, lauralapėms vyšnioms ir kitiems jautriesniems visžaliams augalams gali padaryti daug žalos. Todėl pasirūpinkite, kad dengiamoji medžiaga visada būtų tvarkinga, o kai šąla, priedangą pagerinkite. Šaltu, sausu oru, genėkite besisakuojančius spygliuočius, išpjaukite nereikalingas, nedekoratyvias eglių, pušų, maumedžių šakas, nes genint drėgnu šiltu oru, gali apsikrėsti grybinėmis ligomis. 

Nepamirškime rūsiuose šaltai, 0-3 °C, laikomų pražydinimui tulpių, narcizų svogūnų, juos reikia retkarčiais palaistyti. Dalį dėžučių galima iškelti pražydinimui sausio 20 d. Pirmą savaitę laikykime patamsyje, o po to perkelkite į šviesą. Temperatūra pakeliama iki 18-20 °C.

Sausio mėnesį dažniau patikrinkite kaip rūsyje laikosi jurginai, kardeliai ir gumbinės begonijos. Jurginų šakniagumbių jokiu būdu negalima laikyti drėgnoje patalpoje, kad nenukentėtų šaknų kaklelis, iš kurio pavasarį atžels augalas. Jei ant stiebelių pasirodė pelėsių apnašas, laikas pasirūpinti patalpos vėdinimu. Pelėsiai labai greitai persimeta į šaknies kaklelį. Sukrautus vieną ant kito šakniagumbius išskirstykite. Drėgnoje ir šaltoje patalpoje laikomi kardelių gumbasvogūniai labai dažnai nukenčia nuo puvinio. Geriausia juos laikyti 1-5 °C temperatūroje, 60-70 proc. drėgnumo aplinkoje. Pradėjusius sirgti gėlių gumbasvogūnius išrinkite ir sunaikinkite. Gumbinės begonijos taip pat prižiūrimos laikymo vietoje.