Kodėl neprašausite, jei auginsite vandens lelijas

Vandens lelijų žiedai tiesiog tobuli, jų grožis tarsi nerealus. Tačiau kiekvienas galime be vargo jas auginti savo kiemo tvenkinyje. Tai taip pat nesunku, kaip auginti paprastas daugiametes gėles. Senovės graikai šias gražias vandens gėles vadino nimfomis, vardais tų, kurios numirė iš meilės atstumtos Heraklio. Žodis lelija tapo grožio sinonimu.

Pagrindinės rūšys


Gamtoje egzistuoja daugiau kaip 40 rūšių vandens lelijų, augančių visose klimato zonose, taip pat šimtai rūšių šalčiams atsparių ir atogrąžų lelijų. Jų žiedai gali būti nuo 2 iki 30 centimetrų diametro ir yra beveik visų spalvų. Žiedai, išsiskleidžiantys tik naktį, taip pat mėlyna ir violetinė spalva kol kas sutinkama tik tarp atogrąžų vandens lelijų, kurių nepasiseka išauginti esant žemesnei nei 25 laipsniams šilumos.


Atsparumas šalčiui


O štai šalčiui atsparias rūšis galima auginti atviruose tvenkiniuose net šiauriniuose kraštuose, kur jos puikiai jaučiasi įšalusios į ledą. Laukinės lelijos žydi neilgiau kaip mėnesį. O išvestų veislių, rūšinės lelijos siunčia į vandens paviršių žiedą po žiedo nuo vasaros pradžios iki stiprių šalčių.


Dekoratyvūs lapai


Šalčiui atsparios lelijos lapai lieka gulėti ant vandens kaip ir žiedai. Atogrąžų rūšių lelijų lapai ir žiedai paprastai iškilę ir palinkę virš vandens. Kada gylio neužtenka, šalčiui atsparių vandens lelijų lapai taip pat iškyla iš vandens, tačiau kartu jie dažniausiai savimi užkloja žiedus.


Lapai turi širdelės formą, tačiau skiriasi savo dydžiu ir spalva. Kai kurių jie šviesiai žali, kiti turi tamsiai raudoną atspalvį ir gali būti marmuriniai ar dėmėti. Kai kurios rūšys būtent yra auginamos dėl nepaprastai efektingų lapų.


Lelijos ir saulė


Vandens lelijos mėgsta saulėtas vietas. Visiškame pavėsyje jos nežydi ir išleidžia mažus lapus. Kai kurios rūšys puikiai žydi gaudamos saulės šviesos tik keletą valandų per dieną. Todėl aukštus medžius ir krūmus, kad jie neužtemdytų vandens telkinio, reikia sodinti šiaurės pusėje, o apžiūros aikštelę įrengti pietų krante.


Lelijų sodinimas ir persodinimas


– Optimalus tvenkinio gylis priklausys nuo pasirinktos rūšies. Mažažiedėms lelijoms užtenka 15–25 cm, aukštaūgėms reikia 70–100 cm.

– Jeigu lelijos auginamos konteineriuose (vazonuose, dėžėse, krepšiuose), juos geriausia rinktis neaukštus, bet plačius ir būtinai su drenažinėmis angomis. Jeigu jos per didelės, konteinerius iš vidaus galima išdengti perforuota polietileno plėvele. Anksčiau ar vėliau šaknys išlįs iš konteinerio, ir lelijas reikės persodinti. Tai galima daryti bet kada. Tačiau ankstyvą pavasarį kaišioti rankas į šaltą vandenį ne itin malonu, o vėlyvą rudenį nėra prasmės užsiimti šiuo darbu todėl, kad vegetacija ir įsišaknijimas atsinaujins tik ateinančio pavasario pabaigoje.

– Geriausias laikas persodinti ar sodinti lelijas – nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos.

Persodinant lelijas dažnai imamas dumblas iš kokio nors vandens telkinio, nors tam būtinybės nėra. Daug paprasčiau ir geriau naudoti sena kompostą, pridedant į jį stambiagrūdžio smėlio ir sodo žemės.

– Kaulų miltai – puikios trąšos vandens lelijoms. Geriausias būdas tręšti – sodinant po šaknimis pakišti teniso kamuoliuko dydžio rutuliukus, sulipdytus iš molio ir kaulų miltų.


Vandens plotas


Priklausomai nuo lelijų rūšies, kiekvienam kerui reikia nuo 0,5 kvadratinio metro iki 4 metrų vandens paviršiaus ploto. Baseinas atrodys labai apžėlęs, jeigu dėl augalų lapų nebesimatys vandens. Idealu, kai 60 proc. vandens paviršiaus lieka laisvo. Tarp skirtingų spalvų augalų grupių turėtų būti tarpai.


Lelijų žiemojimas


Lelijų paruošimas žiemojimui priklauso nuo daugelio faktorių. Jei žiemą baseinas lieka be vandens, lelijos turi žiemoti neužšąlančiame rūsyje. Ir nebūtinai vandenyje, reikia tik šaknis apdengti durpėmis, pjūvenomis arba smėliu. Jeigu vanduo iš nedidelio vandens telkinio žiemą neišleidžiamas, yra pavojus, kad jis įšals iki dugno. Tokiu atveju lelijas taip pat reikia perkelti į rūsį. Tačiau jeigu vandens yra apie pusės metro gylio ir daugiau, visi augalai gali likti savo vietose ištisus metus. Apatiniame ledo sluoksnyje temperatūra būna apie 0° C, o telkinio dugne apie 4 ° C.


Pavasarį, kai dideliame telkinyje, kur visi augalai žiemojo savo įprastose vietose, ištirpsta ledas ir vanduo ims šilti, lelijos taip pat pradeda augti. Tuo metu reikia gražinti augalus ir į mažus baseinus. Pavasarinės šalnos lelijoms jau nebus baisios, jeigu net užsidės ledo plutelė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis