Pasaulinė picos diena: išsikepkite pačią skaniausią naminę picą (+ receptas)

Pica tinka visada, su bet kuo, bet kaip ir bet kur. Nesvarbu, ar švenčiame persikraustymą į naujus namus, ar ašaras liejame prie dienoraščio, ar jaukiai namuose žiūrime filmą – pica bus puikus pasirinkimas. Ne veltui UNESCO neapolietišką picą įtraukė į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o vasario 9-toji minima kaip Pasaulinė picos diena.


4 įdomūs faktai apie picą


1. Pica pavadinta karalienės vardu


Visame pasaulyje garsi tradicinė „Margarita“ pica, buvo pavadinta karalienės Margheritos, kuri 1889 m. lankėsi Neapolyje su savo vyru karaliumi Umberto I, vardu. Garsaus picų kepėjo Raffaelio Esposito buvo paprašyta sukurti tris skirtingas picas karališkajai porai, ir nors pirmosios dvi nepatenkino karalienės skonio receptorių, trečioji tapo sensacija. Teigiama, kad karalienę ypač sužavėjo ant picos esantys bazilikai, pomidorų padažas ir sūris, nes priminė Italijos vėliavos spalvos. Po pastarojo vizito, Raffaelis Esposito nusprendė pavadinti šią, dabar jau klasikinę, picą karalienės vardu.


2. Šalis nugalėtoja pagal picų suvartojimą


Puikiai žinome, kad pica yra mėgstamiausias maistas milijonui žmonių, tačiau kiek iš tikrųjų picos suvalgoma kasmet? Kasmet pasaulyje parduodama daugiau kaip 5 mlrd. picų! Vertinant didžiausią suvartojimą vienam gyventojui, nugalėtoja yra Norvegija. Čia vidutiniškai per metus vienas asmuo suvartoja apie 5 kg picų. Norvegai mieliau perka šaldytas picas ir tiesiog šauna į orkaitę. Per metus Norvegijoje suvartojama apie 47 mln. šaldytų picų.


3. Brangiausia pasaulyje pica


Daugumos picų, kurias valgėme, kaina yra priimtina. Tačiau brangiausia pasaulyje pica privers jus nuoširdžiai nustebti. Liudviko XIII picos kaina siekia 12 000 JAV dolerių! Didžiausią jos kainos dalį sudaro tai, kaip ji gaminama, ir paruošiama. Visų pirma, ją pagaminti užtrunka 72 valandas. Antra, picai gaminti Italijoje į namus pristatomas picos kepėjas, someljė ir išskirtiniai stalo įrankiai bei lėkštės. Pica padengiama trijų skirtingų rūšių prabangiais ikrais, buivolų mocarela ir dar septyniais sūriais. Joje taip pat yra australiškos rausvosios druskos, krevečių, prabangiųjų mantisos krevečių ir omarų. Žinoma, someljė atneša butelį senovinio šampano. Kaip manote, ar tai pateisina aukštą kainą?


4. Havajų picos kilmė


Havajietiškos picos pavadinimas yra šiek tiek klaidinantis, nes kilo jis visai ne iš egzotinės salos. Iš tikrųjų šios picos ištakos yra Kanadoje! 1962 m. San Panopoulos iš Graikijos valdė piceriją Ontarijuje ir nusprendė pabandyti ant picos uždėti ananasų. Dabar tai viena populiariausių ir tuo pačiu prieštaringiausiai vertinamų picų, apie kurią nuolat diskutuojama, ar ananasai tinka picai, ar ne.


Naminės itališkos picos „Margaritos“ receptas


Sužinojus tiek įdomių istorijos faktų apie picas, labai greitai gali sukilti apetitas, todėl nieko nelaukdami, raitojamės rankoves ir pradedame gaminti pačią skaniausią picą. Patikėkite, ji dar karšta žaibiškai dings nuo stalo. Šįkart atskleisime, kaip pasigaminti naminę ita­lišką picą „Mar­ga­ritą“. Picai labai tinka moca­re­los sūris, ir nerei­kia nei pjaus­tyti, nei tar­kuoti — lauži gaba­liu­kus ir dėlioji ant picos.


Reikės:


Pag­rin­dui:


300 g miltų;

100 g manų kruopų;

~300 g van­dens (derinti prie tešlos);

pake­lis (7 g) sausų mielių;

aly­vuo­gių aliejaus;

drus­kos.


Pačiai picai:


pomi­dorų;

švie­žių bazilikų;

čes­nako;

moca­re­los sūrio;

o toliau kas kam patinka.


Pag­rin­das. Mil­tus, kruo­pas sumai­šome, pilame ant stalo ir sufor­muo­jame duobę.


kasuvalgyti.lt


Aš tešlą darau tie­siai ant stal­vir­šio. Į duobę pilame šiltą van­denį, kelis šaukš­tus aly­vuo­gių alie­jaus, sude­dame mie­les. Mai­šome tešlą. Geriau­sia iš pradžių nau­doti men­telę arba šakutę, kurių pagalba mai­šome van­denį su mil­tais.


Kai jau išeina vientisa masė, pasi­mil­ti­nam ran­kas ir min­kom ran­komis. Jei tešla per skysta, limpa prie rankų, įsi­be­riame miltų, ir min­kome toliau. Per daug miltų pri­dėti irgi nege­rai — tešla bus kieta, todėl kai tik ji nustos kibti prie rankų — miltų nebereikia.


kasuvalgyti.lt
kasuvalgyti.lt


Iš teš­los sufor­muo­jam apvalų kepa­liuką, api­bars­tom mil­tais, dedam į dubenį, užden­giam rankšluoš­čiu ir lai­kome šil­tai apie 2 valandas.


Pada­žas. Kol tešla kyla, galima ruošti padažą. Supjaus­tome nulup­tus pomi­do­rus, sėk­las, kiek įma­noma, pašaliname.


kasuvalgyti.lt
kasuvalgyti.lt
kasuvalgyti.lt


Ant tru­pu­čio aly­vuo­gių alie­jaus pake­pame čes­naką, dedame pomi­do­rus, bazi­liką ir troš­ki­name 10–15 min., kol pada­žas sutirš­tės. Susi­pi­lame į dube­nėlį, šį padažą tep­sime ant picos pado.


Pica. Įjun­giame orkaitę — tegu kaista. Kai tešla iškilo, pada­li­name ją į dvi dalis — dary­sime dvi picas. Picos tešla išeina tokia tam­pri ir minkšta, kad ją galima kočioti vien tik su ran­kom, t.y., tam­pyti į skir­tin­gas puses vis sukinė­jant. Aišku, galima ir su kočėlu. Pada­rome du pag­rin­dus: viena pica bus „Mar­ga­rita“, kita — naminė-lie­tu­viška. Pag­rin­dus ište­pame pasi­ga­mintu padažu. Imame moca­relą, plė­šome ir dėlio­jame ant picos. Dar kele­tas bazi­liko lape­lių ir „Mar­ga­rita“ baigta.


kasuvalgyti.lt
kasuvalgyti.lt


Kita pica bus su kum­piu, paprika ir pesto padažu.


kasuvalgyti.lt


Picas šau­name į įkai­tu­sią orkaitę. Kepame 200 laips­nių tem­pe­ra­tū­roje, ~12 min. Aš kepu abi picas iš karto dvie­jose skar­dose, tik po 6 minu­čių jas sukei­čiu vie­tom, kad abi picos keptų vienodai.


kasuvalgyti.lt
kasuvalgyti.lt


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis