Vitaminas C – net ir lapuose
Braškes valgyti ne tik skanu, bet ir sveika. Braškių uogos stimuliuoja virškinimą, tinka nuo širdies, inkstų, kepenų ligų. Jose gausu pektinų, organinių rūgščių, geležies, vitaminų – C, B1, B2, B6, B9, E, Karotino, PP vitaminų ir jodo. Beje, vitamino C braškėse daugiau susikaupia drėgną ir vėsią vasarą. Vitamino E braškėse daugiau negu vyšniose, trešnėse, raudonuose serbentuose ir bananuose. Vitamino B9 kiekiu šios uogos pralenkia apelsinus, greipfrutus ir vynuoges. Braškės saugo nuo mažakraujystės, mažina cukraus koncentraciją kraujyje, todėl tinka diabetikams.
Braškėse esantys pektinai naikina kenksmingą žarnyno mikroflorą, padeda pašalinti iš organizmo sunkiuosius metalus. Kadangi jose mažai kalorijų (100 gramų – 27 kcal), jos yra puikus desertas savo kūno svoriu besirūpinantiems žmonėms. Dėl braškėse esančių unikalių medžiagų, panašių į aspiriną, šios uogos malšina skausmą ir mažina temperatūrą. Norintys išlaikyti gerą atmintį, sustiprinti savo imuninę sistemą braškių sezono metu kasdien turėtų suvalgyti bent po saują šių uogų. Lietuvos mitybos centras rekomenduoja gyventojui per metus suvartoti po 6 kg braškių uogų.
Tiesa, kai kam jos gali sukelti alergines ligas. Braškėmis smagu smaguriauti ir žiemą. Be įprastų uogienių virimo, vis populiarėja jų šaldymas. Atšildžius trintas su trupučiu cukraus ar nesmulkintas braškes žiemą pasklinda birželį primenantis aromatas. Biriai užšaldytas rinktines uogas šaltuoju metų laiku galima panaudoti ne tik konditerijos gaminiams papuošti, bet ir vietoj ledukų šampanui ar gaiviesiems gėrimams atvėsinti.
Dabar pats metas skinti braškių ar jų giminaičių žemuogių lapus ir žiedus. Sudžiovinti jie tiks kvapiai ir naudingai arbatai virti. Net lapams sudžiūvus juose išlieka daug vitamino C ir kitų naudingųjų medžiagų. Tokia arbata rekomenduojama gydant peršalimą, mažakraujystę, hipertoniją, gastritą.
Braškių priežiūros darbai po derliaus nuėmimo
Kai braškių derlius jau nuskintas, tuo metu daugelis augintojų labiau užimti daržuose ir pamiršta pasirūpinti braškynu. Jokiu būdu negalima pamiršti, jog šiuo metu prasideda pats svarbiausias braškių priežiūros laikotarpis, nuo kurio priklauso kitų metų uogų derlius.
Nuėmus derlių, pradeda intensyviai augti nauji lapai, ūsai, šaknys, o vėliau ir nauji rageliai. Kereliai vešliai auga nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Paskui augimas sulėtėja ir prasideda žiedinių pumpurų formavimasis, kuris tęsiasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį. Reikia purenti tarpueilius, ravėti arba naikinti piktžoles herbicidais, braškes saugoti nuo ligų ir kenkėjų.
Papildomai tręšti ir laistyti reikia pradėti tuoj po derliaus nuėmimo (liepos viduryje ir antroje mėnesio pusėje). Vėliau paskatinus augimą, lieka mažiau laiko žiedinių pumpurų formavimuisi, todėl kitų metų uogų derlius bus mažesnis. Nuėmus derlių, braškių kereliai turi išauginti naują, vešlią lapiją, tačiau senų lapų pjauti nebūtina. Lapai pjaunami tik ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose. Pjaunama tuoj po derliaus nuėmimo ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių, vėliau jų pjauti negalima, nes suvėluos žiedinių pumpurų formavimasis ir sekančiais metais derlius bus mažesnis. Nupjovus lapus, lengviau sutankėjusį braškyną nuravėti. Visi kiti braškyno priežiūros darbai atliekami nupjovus lapus. Nuskynus uogas, braškės profilaktiškai purškiamos nuo šviesmargės, rudmargės, kekerinio puvinio, pašaknio ligų fungicidais, nuo kenkėjų – insekticidais.
Braškyno laistymas. Braškių šaknys auga dirvos paviršiuje, todėl augalai jautrūs drėgmės trūkumui, būtina juos laistyti. Iki žydėjimo laistoma 1-2 kartus, kai auga uogos 2-3 kartus ir nuėmus derlių 1-2 kartus. Braškynas laistomas vakare ar naktį, kad dieną augalai galėtų apdžiūti, nesusidarytų palankios sąlygos puviniams.
Tręšimas. Derantis braškynas tręšiamas 2-3 kartus per sezoną: anksti pavasarį kompleksinėmis trąšomis su didesniu azoto kiekiu (2,0-2,5 kg/vienam arui), nuėmus derlių – su didesniu fosforo ir kalio kiekiu (3-5 kg/vienam arui). Nuėmus derlių tnka tręšti kompleksinėmis (N:P:K – 10:10:20; 10:4:17; 13:10:18) trąšomis su mikroelementais. Nepalankiomis vegetacijai sąlygomis (dėl drėgmės trūkumo ar pertekliaus) braškių augimas ir derėjimas skatinamas purškiant kompleksines trąšas ant lapų. Šarminėse dirvose, kai sutrinka geležies pasisavinimas, braškės kas septynios dienos purškiamos 0,1 proc. geležies chelato tirpalu. Priemolio dirvose tręšiama kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio kiekiu (4-6 kg/vienam arui), o skurdesnėse priesmėlio dirvose – atiduodama ir šiek tiek daugiau azoto.
Piktžolių naikinimas. Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint, purškiant herbicidais ar mulčiuojant dirvą. Tarpueiliuose būna priaugę piktžolių, ūsų, dirvos paviršiuje likę šiaudų mulčio. Nuskynus uogas geriausiai tarpueilius purenti ir šią augalų masę susmulkinti bei įterpti į dirvą su frezomis (tai motoblokai arba specialios traktorinės braškyno frezos). Jei mulčiuota buvo plonu susmulkintų šiaudų sluoksniu, o piktžolių priaugo nedaug, galima tarpueilius purenti specialiais kultivatoriais su retai išdėstytais (kad šiaudai praslystų ir pasiskleistų tarpueiliuose) spyruokliniais noragėliais. Tačiau vyraujant daugiametėms šakniaatžalinėms piktžolėms (usnims, dirvinėms pienėms), būtina naudoti plokščiapjūvius noragėlius, kurie išpjauna piktžoles.
