Sodinant galima sukomponuoti tokius gėlynus, kurie žydės visą vasarą. Gėles reikėtų parinkti taip, kad jos derėtų tiek su aplinka, tiek tarpusavyje.
Margaspalvis, puikiai sukomponuotas gėlynas. Kairėje apačioje – žydinčios baltažiedės rūdgrūdėlės, rožinės ir rausvosios uolaskėlės.Tolumoje violetiniais, raudonais ir geltonais žiedais švyti vasaržaliai rododendrai.
Komponuojant gėlynus, reikia vengti sudėtingų sprendimų. Paprastumas ir natūralumas yra pagrindinės gero ir gražaus gėlyno savybės. Gėlės puošia tik tada, kai jos įsilieja į bendrą aplinką, tampa neatskiriama jos dalimi.
Norint įrengti gražų gėlyną, reikia ne tik pažinti gėles, sudaryti tinkamas sąlygas joms augti, bet būtina atsižvelgti ir į biologines dekoratyvinių gėlių savybes: aukštį, formą, lapų faktūrą, žiedų spalvą. Gėlės auga ir vystosi skirtingai, reikalauja vienokių ar kitokių aplinkos sąlygų, nevienodai reiklios dirvai ir drėgmei. Vienos pakenčia šešėlį, kitos gali augti tik gerai apšviestuose plotuose. Vienos yra trumpaamžės – vienmetės, kitos – daugiametės, gali puošti žaliąjį plotą daugelį metų.
Dešinėje (iš apačios į viršų) – rožiniai šliaužiantieji flioksai, baltažiedės rūdgrūdėlės, sidabriniai vilkdalgiai, bergenijos, besiskleidžiančios rožės ir rausvažiedžiai rododendrai.
Daugiamečių gėlių grožis
Daugiametės gėlės auga be persodinimo keletą ar keliolika metų, žiemoja mūsų klimato sąlygomis atvirame grunte. Jos savo dekoratyvinėmis savybėmis nenusileidžia vienmetėms gėlėms, pasižymi didele rūšių ir spalvų įvairove. Pagal dekoratyvinius požymius daugiametes gėles galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Pirmajai grupei priskiriamos daugiametės gėlės, kurių lapai yra labai puošnūs, o žiedai paprasti, neišvaizdūs. Tai melsvės, storalapės bergenijos, rodžersijos, plaukuotosios notros, paparčiai, mietveinės, pipirlapės, gebenės lipikės, rudgrūdėlės, šilokai ir kt.
Kalvorės ir geltonieji šilokai
Antrąją grupę sudaro gėlės su gražiais ir spalvingais žiedais: šluoteliniai flioksai, saulainės, saulakiai, rykštenės, rudbekijos, katilėliai, sinavadai, auskarėliai, baltagalvės, burbuliai, pentiniai, liatriai, pūstatauriai, monardos, rytinės aguonos. Taip pat dauguma svogūninių gėlių: tulpės, narcizai, hiacintai, krokai, scylės, žydrės ir kt.
Įvairiaspalviai šluoteliniai flioksai
Trečiajai grupei priklauso gėlės su puošniais lapais ir žiedais: bijūnai, vilkdalgiai, astilbės, viendienės, baltašaknės, stambiažiedžių plukių japoninis varietetas, knipofijos, eremūrai, alūnės, heleborai ir kt. Daugiamečių gėlynų kompozicijai didelės įtakos turi gėlių lapų patvarumas ir žydėjimo ilgumas. Daugiametės gėlės žydi 2–4 savaites. Vienos ilgiausiai žydinčių yra šluoteliniai flioksai. Trumpiau žydinčios gėlės paprastai iš karto turi daugiau žiedų. Ilgiau žydinčių gėlių žiedai skleidžiasi palaipsniui. Kai kurios gėlės, pavyzdžiui, pentiniai, katilėliai, auskarėliai, nužydėjusios praranda savo dekoratyvumą, todėl reikia pašalinti jų žiedkočius. Kitaip augalai negražiai atrodo, suprastėja visas gėlyno vaizdas. Nevienodai patvarūs ir daugiamečių gėlių lapai.
Vienų gėlių lapai, pavyzdžiui, rudbekijų, dedešvų, netenka savo puošnumo gėlei peržydėjus, juos reikia pašalinti kartu su žiedkočiais. Tokie augalai netinka klomboms, rabatėms ir kitiems iš arti apžvelgiamiems gėlynams apsodinti. Svogūninių gėlių – tulpių, narcizų, hiacintų, krokų, scylių – lapai patys išnyksta joms nužydėjus. Jų vietoje lieka tik juodos žemės lopas. Jei norite, kad gėlynas puošniai atrodytų ir nužydėjus svogūninėms gėlėms, šalia jų reikia pasodinti vienmečių gėlių. Jos žydės pastarosioms nuvytus.
Vilkdalgiai, lelijos, viendienės ir dauguma kitų žydinčių gėlių puošnius lapus turi iki vėlyvo rudens. Daugelio vėlai rudenį žydinčių gėlių lapai vasarą praranda savo grožį. Komponuojant gėlynus, reikia atsižvelgti į gėlių amžių. Lelijos, melsvės, pakalnutės, astrai, flioksai, bijūnai, viendienės, gerai prižiūrimi ir persodinami, išgyvena keliasdešimt metų. Kai kurių rūšių raktažolės išgyvena vos kelerius metus. Svarbūs veiksniai yra gėlių augimo greitis ir atsparumas šalčiui. Bet kuriam gėlynui visuomet reikia parinkti kuo daugiau šalčiui atsparesnių augalų. Vienmetės gėlės per visą vegetacijos laikotarpį sudaro tokią pat kompoziciją, o daugiametės gėlės keičiasi. Krokus, snieguoles, scyles, žydres pakeičia gvazdikai, lelijos, flioksai, liatriai, muilinės gubojos, gražiai žydinčios vienmetės gėlės – gvaizdūnės, meksikiniai žydrūniai, serenčiai, žioveiniai, petunijos, verbenos, sprigės, godecijos, pajūrinės lobuliarijos,
dekoratyvinės lapinės gėlės – margeniai, perilės, irezinės, kochijos, žilės, šlamučiai, ricinmedžiai ir kt. Rudenį pražysta rykštenės, saulainės, astrai, chrizantemos ir kt. Daugiamečių gėlių gėlynai įrengiami ilgesniam laikui. Vienmečius gėlynus kasmet galima pakeisti kitomis gėlėmis.
Geltonos spalvos žaismas – rudbekijos ir kraujažolės
Spalvų ir formų derinys (iš apačios į viršų): kairėje – plačialapė hortenzija, už jos – siūlinė tuja, margalapė kana, melsvė, dešinėje – viendienės, šliaužiantysis kadagys, melsvai žalias eraičinas, geltonas ožekšnis ir rožinis šluotelinis flioksas.
Subtilūs rožiniai belapių kamelijų žiedai suteikia gėlynui grakštumo ir puikiai išsiskiria alyvinių aubrečių ir mėlynų žydrių fone
Gėlyno kompozicija
Nuo pasirinktų gėlių aukščio priklauso ne tik tam tikri gėlyno akcentai, bet ir gėlyno vaizdas, jo kompozicija. Pagal aukštį gėles galima suskirstyti į:
kilimines žemaūges (1–20 cm)
kilimines aukštaūges (21–40 cm)
vidutinio aukščio (41–60 cm)
pusiau aukštaūges (61–80 cm)
aukštaūges (81–100 cm)
labai aukštas (101 cm ir aukštesnes)
Kiliminių žemaūgių gėlių stiebai driekiasi žeme arba turi nedideles lapų skroteles. Tai daugiametės gėlės: ylalapiai flioksai, daugiametės saulutės, perkūnropės, judros, gajosios ir samaninės ankstos, hutčinzijos, katpėdės, pipirlapės, aubretės, uoliniai ir kaukaziniai laibeniai, baltažiedžiai šilokai, čiobreliai, šliaužiančiosios vaisginos, žemosios raktažolės, žemuogenės, stimburės, mudrės, raulijos, eraičinai, gvaizdės, alpiniai ir šiliniai gvazdikai ir kt. Yra ir vienmečių kiliminių gėlių: pajūrinės lobuliarijos, žemaūgiai meksikiniai žydrūniai, portulakos, šliaužiančiosios verbenos, kininiai ratiliai. Prie kiliminių aukštaūgių gėlių priskiriamos didesnes lapų skroteles auginančios gėlės. Daugiametės: bergenijos, melsvės, alpiniai astrai, šiušelės, mentūriniai gludai, karpatiniai katilėliai, dailieji ir amerikiniai auskarėliai, amerikinės ir raudonosios alūnės, tiarėlės, dantytalapės ir plačiažiedės raktažolės, gencijonai, žydrieji ir plunksniniai gvazdikai. Visžalės gėlės: kaukaziniai vaistučiai, pūkuotosios glažutės, rudgrūdėlės, mietveinės ir kt. Daugelis šių gėlių žydi pavasarį. Vienmetės gėlės: gvazdikiniai ir smulkieji serenčiai, lanksčiosios ir gumbinės begonijos, puikiosios gvaizdūnės, petunijos, gazanijos, celiozijos, irezinės.
Lapinių gėlių darželis – priekyje šliaužiančioji gebenė, šalia – baltagalvės, už jų eraičinas ir žydinčios bergenijos.
Rausvažiedės piliarožės
Vidutinio aukščio ir pusiau aukštaūgių gėlių grupei priklauso daugelis vasarą žydinčių daugiamečių gėlių: hibridinės gailiardijos, didžiagraižės baltagalvės, plaukuotosios ir dvispalvės rudbekijos, perlamutriniai šlamainiai, pūstatauriai, liatriai, heleborai, bajorės, rytinės aguonos, taip pat daugelis vienmečių gėlių rūšių. Tai dažniausiai gėlynuose auginamos gėlės: puikiosios gvaizdūnės, aukštaūgiai ratiliai, didieji serenčiai, raudonžiedžiai šalavijai, hibridinės verbenos, didieji žioveiniai, puikiosios godecijos, laumakės, margeniai. Aukštaūgių ir labai aukštų daugiamečių gėlių yra mažiau. Tai bijūnai, viendienės, lelijos, jurginai, pentiniai, debesylai, liguliarijos, blakėžudės, eremūrai, fitolakos, rudenį žydintys virgininiai ir šiurkščialapiai astrūnai, hibridinės saulainės, saulakiai, hibridinės rykštenės. Aukštos užauga dvimetės aukštosios piliarožės, darželinės blizgės. Vienmetės gėlės: paprastosios kosmėjos, saulėgrąžos, šluoteliniai burnočiai, ricinmedžiai, šluotelinės kochijos, paprastieji kukurūzai, bitinės sprigės, tabakai, kleomės.
Ar žinote, kad
Paprastai aukštesnės užauga tos gėlės, kurios žydi antroje vasaros pusėje ir rudenį. Ilgiau augdamos ir daugiau globojamos saulės, jos išaugina aukštesnius vegetatyvinius stiebus, šie rudenį pasipuošia žiedais.
Daugiau naudingų patarimų, ką veikti per atostogas sode, darže, gėlyne ir virtuvėje rasite knygoje „Praktiškos moters knyga. VASARA“
