Vardas PLOKŠTENIS (Schlumbergera) skamba visai neromantiškai, bet būtent taip reikėtų vadinti kalėdinį kaktusą. Dažnai žmonės netgi nustemba, o kodėl jis vadinamas kaktusu? Nes visai nepanašus į dygliuotą augalą (juk būtent taip įsivaizduojame kaktusus). Bet tiesa yra ta, kad ne visi kaktusai yra spygliuoti, o jų tarpe nemažai yra tokių, kurie turi lapus (narelius), siūliškus stiebus, gali būti svyrantys arba nuostabiai žydėti, nes kaktusų įvairovė pasaulyje tokia didžiulė!
Netgi teisingiau juos būtų vadinti ne kaktusais, o sukulentiniais augalais, – tai dar vienas tarptautinis žodis, kuris reiškia, kad tai augalai, kurie savo stiebuose kaupia vandenį, jie gali turėti dyglius arba ne, dauguma iš jų mėgsta sausą ir nederlingą dirvą.
Bet kalėdinis kaktusas gerokai skiriasi nuo dykumų giminaičių, nes ten, kur jis auga savaime – Brazilijoje vandenyno pakrančių kalnuotose miškuose – ten klimatas nuolat būna drėgnas ir šiltas. Štai kodėl kartais plokštenius dažnai vadina miško kaktusais. Įdomu tai, kad plokšteniai paprastai auga ne ant žemės, o patogiai įsitaisę ant medžių šakų neįžengiamose džiunglių tankynėse. Bet jie nėra blogiečiai, lyg parazitai siurbiantys iš medžių syvus, medžiai jiems tik atramos, drėgmę jie gauna su krituliais, o maisto medžiagas – su nuokritomis, besikaupiančiomis plyšiuose.
O kodėl plokšteniai vadinami kalėdiniais kaktusais? Nes žydi žiemos mėnesiais. Natūraliai gamtoje jie paprastai žydi nuo lapkričio iki sausio pabaigos, bet šiais laikais gėlių selekcininkai pakoreguoja augalų žydėjimą taip, kad jis prasidėtų prieš kalėdines šventes ar jų metu. Kai augalas nežydi, jis augina nedidelius, plokščius ir tamsiai žalius narelius, panašius į lapus. Daug kas plokštenį painioja su pavasarį žydinčiu Velykiniu kaktusu lapeniu. Bet iš tiesų juos lengva atskirti ne tik pagal skirtingą žydėjimo laiką. Plokštenio nareliai turi smailus dantelius, o jų žiedų vainiklapiai būna dvejomis eilėmis, užlinkę į viršų (lapenių žiedai labiau primena varpelius).
Labai dažnai būna, kad nusipirkę arba gavę dovanų kalėdinį kaktusą, dauguma pasidžiaugia juo vienus metus, o vėliau augalas nebežydi, tad pasidaro negražus ir nebereikalingas. O gaila, nes kalėdinį kaktusą visai nesudėtinga pražydinti dar kartą ir jis gali džiuginti ne tik per vienas Kalėdas.Kaip to pasiekti? Tiesiog atkartoti keletą paprastų taisyklių, kurios plokšteniams padeda gamtoje.
Pirmiausia – kalėdiniams kaktusams reikia ramybės periodo, kuris paprastai prasideda, kai augalas nužydi, paprastai sausio antroje pusėje arba vasarį; ir trunka apie porą mėnesių. Tuo metu reikėtų tiesiog mažiau laistyti, žemė vazone neturi būti visiškai sausa, bet ir ne šlapia. Ir jeigu įmanoma, pastatyti į vėsesnę vietą, kur temperatūra būtų apie 13–15 laipsnių šilumos.
Pavasarį augalas pradeda leisti naujus ūglius, tad ženklas, kad ramybė baigėsi, galima vėl įprastai laistyti, pastatyti vazoną į šviesesnę vietą. Vasarą, kai visai nebegresia šalnos, augalą galima išnešti „atostogauti“ į lauką. Tiesa, karštų tiesioginių saulės spindulių plokšteniai nemėgsta, geriau laikyti juos daliniame pavėsyje.
Rudeniop, kai pradeda formuotis žiediniai pumpurai, laistome dar negausiai. Spalio mėn. laistymą po truputį didiname, augalą pastatome šilčiau ir vėlų rudenį arba žiemą plokštenis vėl pražysta.
Labai svarbu nekeisti augalo vazono pusės saulės atžvilgiu, t.y. jo nesukioti pagal šviesos šaltinį, nes gali nebežydėti arba numesti suformuotus žiedpumpurius. Pumpurus taip pat kartais numeta, kai staiga pasikeičia oro sąlygos, pvz., papučia šaltas skersvėjis (žiemą vėdinant atidarytus langus) arba netgi nešant augalą iš šiltos parduotuvės iki mašinos, tuomet jis gauna šalčio šoką ir po kurio laiko jis gali nubarstyti visus žiedų pumpurus ar net žaliuosius narelius.
Plokšteniai mėgsta gan derlingą, purią ir drėgną dirvą, t.y. tokią, kuri vyrauja jų gimtose vietose. Kiekvieną pavasarį, pasibaigus žydėjimui, augalą reikėtų persodinti į naują substratą (geriausiai tinka skirtas žydinčioms gėlėms). Žiemos metu, kai dėl kambarių šildymo oras tampa sausas, retkarčiais su minkštu vandeniu nupurškiu augalo lapus. Plokštenius gan lengva dauginti jų nareliais, kuriuos tiesiog galima įkišti į žemę, ir jie prigis, tik geriausia tai daryti pavasarį.
Šiuos augalus retai kada puola kenkėjai. Kartais žemės paviršiuje pradeda šokinėti mažyčiai balti vabaliukai kolembolos, kurie šiaip nepadaro didelės žalos augalui, bet tik erzina. Jie atkeliauja kartu su dirvožemiu ir mėgsta drėgmę, tad stengiuosi augalus laistyti pro padėkliuko apačią, kad vazono žemės paviršius išliktų sausas. Vieną kartą vasarojančius lauke plokštenius labai apkramtė šliužai, tai vazono paviršiuje papyliau smėlio sluoksnelį, kuriuo šliužai nemėgsta keliauti.
Tad jeigu pasipuošite namus kalėdiniais kaktusais, tai jų rožiniai, balti, raudoni ar violetiniai žiedai suteiks žiemos šventėms spalvų, žaismingumo ir daugiau džiaugsmo.
