Aukuba – visžalis augalas, žaliuojantis ištisus metus. Angliakalbiai jį vadina „Japanese laurel“ („japoniškuoju lauramedžiu“), nes iš tiesų lapai panašūs į lauro. Rūšinio augalo lapai yra sodriai žali, lygūs, blizgantys ir storoki, bet augalų mėgėjai dažniausiai auginama ne rūšinį augalą, o veislę ‘Variegata‘ margais lapais, kuri yra puošnesnė.

Savo tėvynėje aukubos mėgsta augti drėgnuose ir užpelkėjusiose vietose, krūmų tankumynuose, šalia vandens telkinių arba kalnuotose vietovėse, kur pakanka pavėsio bei drėgmės. Šiose joms tinkamose vietose aukubos gali užaugti ir 5 m aukščio krūmais, bet pas mus paprastai daugiau nei 1,5–2 m nepasiekia. Žiedukai smulkūs, violetinės spalvos, žydi anksti pavasasarį kovo-balandžio mėn. Rudenį sunokina labai puošnius, ryškiai raudonus vaisius-uogas, kurios puošia krūmą iki pat pavasario. Uogos nėra nuodingos, bet ir nevalgomos.

Japoninė aukuba 'Variegata' puošiasi margais lapais.
Foto: Asmeninis archyvas

Ten, kur aukubos žiemoja lauke, iš jų dažniausiai sodinamos gyvatvorės, nes augalas pakantus karpymui ir genėjimui. Geriausiai jaučiasi augdamos pavėsingoje vietoje.

Jeigu auginsite aukubą vazone – tai parinkite jį erdvesnį, kad šaknys turėtų kur plėstis. Dirva gali būti įvairi – ir derlingesnis priemolis, ir ne itin derlingas priesmėlis, svarbu, kad būtų pakankamai drėgnas, bet vanduo irgi netelkšotų, nors aukubos atsparios ir trumpalaikėms sausroms. Įdomu tai, kad aukubos gali augti įvairaus rūgštingumo dirvoje – ir labai rūgščioje, ir šarminėje. Nors jos ganėtinai atsparios įvairiems kraštutinumams, bet smulkėjantys ar gelstantys lapai signalizuoja apie maisto medžiagų ar drėgmės trūkumą.

Dar viena išraiškinga aukubų puošmena - ryškios uogos.
Foto: Asmeninis archyvas

Pavasarį aukubą galima apgyvendinti lauke, nors ji ir pakanti minusinei temperatūrai, bet neskubėkite jos palikti lauke, jeigu naktį nusimato šalnos. Nes atneštas iš kambario augalas yra neužsigrūdinęs, taigi nušals. Lauke aukuba geriausiai jaučiasi ten, kur saulės spindulių nedaug, ji gali augti ir visiškame pavėsyje.

Atėjus rudeniui, galite pasirinkti vieną iš variantų: įnešti aukubą į kambarį, tik jeigu tik galite, tai geriau laikykite ją vėsioje bei šviesioje vietoje, panašiai kaip olendrą. Tam tiks nešildomas šiltnamis, veranda, įsitiklintas balkonas ar kita šviesi bei vėsi vieta. Arba galite bandyti palikti ją lauke, tikintis, kad artėjanti žiema bus tokia švelni, kokios laikosi pastaraisiais metais. Pažįstu kelis žmones, kurie aukubas augina lauke, tuomet prieš užšąlant žemei, aukuba atsargiai išimama iš vazono ir pasodinama arba sodinama į gruntą su visu vazonu. Paspausdus stipresniems šalčiams, augalas kruopščiai apdangstomas. Jokiu būtų nedenkite paprasta plėvele, po kuria nėra oro cirkuliacijos ir augalas šus ir susirgs grybinėmis ligomis. Reikėtų dengti baltą agrodangą, taip pat galima eglišakėmis, šiaudais arba specialiai lauko augalų dengimui skirtais maišais.

Japoninės aukubos - populiarūs augalai pietų ir vakarų Europos šalyse, iš jų dažnai augina karpomas gyvatvores.
Foto: Asmeninis archyvas

Senesniais laikais ten kur aukubos auga natūtaliai, vietiniai gyventojai jų lapus naudojo maistui ir gydymui, kompresams, esant odos nudegimams, patinimams bei kitiems odos negalavimams.
Šiais laikais aukubos gydymui ir maistui nebenaudojamos, bet jos populiarios želdynuose, auginamos kaip pavieniai dekoratyviniai akcentai arba išraiškingoms gyvatvorėms formuoti. Jeigu keliaujate po kiek šiltesnes nei Lietuva Europos šalis, galite parsivežti raudonųjų uogyčių–sėklų arba paprašyti pažįstamų parvežti ir jas pasėti. Aukubas vazonuose pas mus galima įsigyti sodinukų prekyvietėse bei augalų mugėse. Pabandykite jas auginti, nes aukubos gan lengvai auginamos, yra neįnoringos ir puošnios.

Auginti aukubą nesudėtinga, o ji atsidėkos gražia lapija.
Foto: Asmeninis archyvas

Be jau paminėtos ‘Variegata‘ veislės taip pat parduodamos ir kitos: ‘Grandis‘, pasižyminti ypač dideliais lapais; ‘Gold Dust‘ geltonais raukšlėtais lapais; ‘Nana Rotundifolia‘, kurios lapeliai apvalūs ir maži, bei kt.