Pirmiausia reikia pradėti nuo to, dėl kokių priežasčių agurkai dažniausiai serga. Galima išskirti kelis pagrindinius faktorius, kurie sukelia šio augalo ligas: blogai išdirbta sėkla, netinkamas dirvožemis, sėjomainos principų nesilaikymas, netinkamas drėgmės kiekis, temperatūros svyravimas.
Miltligė. Miltligė yra dažna agurkų liga, kuria serga tiek šiltnamyje, tiek darže augantys agurkai. Ją sukelia grybas, kuris dar yra vadinamas polifagu. Šią ligą galima atpažinti iš baltos spalvos miltuotų apnašų. Miltligė greitai plinta vyraujant vėsiam, debesuotam orui, o esant 18–20 laipsnių temperatūrai šios ligos vystymasis sustoja. Kad agurkai nesusirgtų miltlige, be galo svarbios yra prevencinės priemonės. Norint išvengti šios ligos, reikia palaikyti agurkams tinkamą temperatūrą ir drėgmę. Taip pat reikia naikinti sirgusių augalų liekanas bei dezinfekuoti dirvą. Pati miltligė yra naikinama fungicidų pagalba.
Kekerinis puvinys. Šia liga serga didelė dalis augalų, tačiau moliūginės daržovės jai yra itin jautrios. Kekerinį puvinį sukelia pilkasis kekeras. Ligą galima atpažinti iš šių simptomų: suminkštėjusių vaisių užuomazgų ir stiebų, kurie pasidengia pilkomis apnašomis, bei rusvų netaisyklingų dėmių atsiradusių ant lapų. Kekerinis puvinys nuo vieno augalo ant kito plinta konidijomis, kurias išnešioja oro srovės, vabzdžiai bei žmogus, laistydamas ir prižiūrėdamas agurkus. Norint išvengti šios ligos, reikia tinkamai reguliuoti drėgmę ir nesodinti augalų per tankiai. Sergančia augalo dalį reikia atsargiai pašalinti ir sudeginti. Vėliau, dirva, kurioje augo sergantys augalai, yra dezinfekuojama arba pakeičiama.
Rauplės. Šia liga serga įvairūs moliūginiai augalai, tačiau agurkai šiai ligai yra jautriausi. Rauples sukelia agurkinis juodgrybis. Šią ligą atpažinti galima iš ant lapų susidariusių kampuotų, rudų su šviesiu apvadu dėmių bei ant vaisių atsiradusių pavandenijusių mažų dėmelių, o vėliau – iš įdubusių žaizdelių. Šia liga augalai dažnai užsikrečia per senas sirgusių augalų liekanas, tad labai svarbu – visada surinkti ir sunaikinti užsikrėtusių augalų liekanas, taip pat reikia laikytis sėjomainos pagrindų.
Bakterijozė. Ši liga yra paplitusi ir tarp lauke augančių agurkų, ir tarp šiltnamyje augančių. Ją sukelia agurkinis pseudomonas. Bakterijozę galima atpažinti iš ant lapų atsiradusių šviesiai žalių riebalinių dėmių, kurios vėliau džiūsta ir ruduoja. Panašios dėmės atsiranda ir ant vaisių. Bakteriozė dažnu atveju vystosi kartu su rauplėmis. Norint šios ligos išvengti, labai svarbu parinkti sveiką sėklą. Nuėmus derlių, reikia pašalinti visas augalo liekanas ir jas sunaikinti.
Agurkų mozaika. Tai dažna ir pavojinga virusinė agurkų liga, kurią sukelia agurkų mozaikos virusas. Liga augalai užsikrečia per voratinklines erkutes, amarus, kitus vabzdžius arba per purvinus ir užkrėstus darbo įrankius. Ja serga tiek lauke, tiek ir šiltnamiuose auginami agurkai. Šią ligą galima atpažinti iš ant viršutinių lapų atsiradusių žalsvų ir gelsvų mozaikinių dėmių. Norint šios ligos išvengti, svarbu naudoti tik geras sėklas, dirbti su švariais, dezinfekuotais įrankiais, vengti staigių temperatūros svyravimų šiltnamiuose. Taip pat reikia šalinti ir naikinti sergančius augalus.
Agurkų alternariozė. Ši liga dar yra vadinama sauslige. Ją sukelia moliūginis sausgrybis. Dažniausiai ja serga šiltnamyje augantys agurkai. Simptomai: nedidelės, gelsvos, kampuotos dėmelės ant lapų, kurios greitai didėja sudarydamos koncentriškai rievėtas dėmes. Alternarioze agurkai dažniausiai serga esant drėgnai ir šiltai vasarai. Liga plinta konidijomis, kurias išnešioja vėjas, kenkėjai ir net darže bei šiltnamyje besidarbuojantis žmogus. Kad išvengti šios ligos, reikia rinkti ir naikinti sirgusių augalų liekanas, dezinfekuoti dirvą, laikytis sėjomainos pagrindų.
