Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Švedijoje

Artėja Vėlinių metas, kai vėl lankysime artimųjų kapus, puošime juos gėlėmis ir žvakelėmis. Mes nusprendėme šį kartą pasidairyti po kapinaites Švedijoje, nedideliame Älmhult miestelyje, kurio klimato sąlygos labai panašios į mūsiškes. Ieškojome kokių nors skirtumų tarp lietuvių ir jų kapų įrengimo, puošimo, augalų parinkimo ir ar galime, ko nors galime išmokti iš švedų šioje srityje.

Pirmiausiai į akis krito tai, kad nei vienas kapas nebuvo puoštas plastikinėmis gėlėmis, nes ten, ko gero, tokia tradicija, kad geriau jau jokių gėlių, nei dirbtinės. Daugelį kapų iš viso nepuošė jokie augalai, tik nedidukas antkapis ir žalia veja ar akmenėlių mulčias.


Nemažai yra kapų, kuriuos puošia tik veja.


Iš gėlių dažniausiai kapus puošė visadžydės begonijos (Begonia semperflorens), liaudiškai vadinamos „ledinukais“, ciklamenai (Cyclamen), pelargonijos (Pelargonium), pilkšvalapės žilės (Senecio cineraria), skaistažiedės

(Chryzantemum), kurias anksčiau vadinome chrizantemomis, puošniosios vilkpupės (Hylotelephium spectabile), gojinis šalavijas (Salvia nemorosa), melsvės (Hosta) ir net dekoratyviniai kopūstai (Brassica oleracea).




Daugelis augalų yra paprasti, nereiklūs ir ilgalaikio dekoratyvumo: viržiai, erikos, tujos, kalniniai serbentai bei kt.

Daugelis išvardintų gėlių yra vienmetės arba tos, kurios lauke nežiemoja (begonijos, žilės, ciklamenai, pelargonijos, skaistažiedės). Nepaisant jų trumpaamžiškumo jos yra tinkamas pasirinkimas kapams, nes juk paprastai pageidaujama, kad tokiose vietose kaip kapai augtų ilgai išliekantys puošnūs ir nereiklūs augalai, kuriems nebūtina kasdieninė priežiūra.



Kapų priežiūra patikima profesionaliems prižiūrėtojams.Kiti Älmhult kapinačių augalai – tai nedidelių daugiamečių krūmų bei medelių veislės: buksmedžių (Buxus), kukmedžių (Taxus), kadagių (Juniperus), tujų (Thuja), puskiparisių (Chamaecyparis), vijoklinių ožekšnių (Euonymus fortunei), viržių (Calluna), tunbergo raugerškių (Berberis thunbergii), blizgančiųjų kaulenių (Cotoneaster lucidus) bei kitų.


Nemažai yra kapų, kuriuos puošia tik akmenėlių mulčias.


Taigi, augalų asortimentas beveik identiškas mūsų kapinių augalams, tik, regis mūsų kaimynams švedams ne prie širdies ryškių spalvų – geltonų, raudonų, margų ar įmantrių karpytų formų daugiamečiai augalai. Dauguma išvardintų sumedėjusių augalų yra gan nereiklūs ir gerai žiemoja, puošniai atrodo ir žiemą, tad žemaūges jų veisles tokius verta sodinti ir pas mus.



Spalvingumo kapinatėms rudenį suteikia natūrali kaulenių gyvatvorės spalva.Žinoma, skandinavai yra skandinavai, jie visose gyvenimo srityse pasižymi santūrumu ir saikingumu. Įdomu tai, kad daugelyje vietovių kapų įrengimo ir priežiūros tvarka yra kiek kitokia nei pas mus.


Senesniems kapams būdavo skiriama daugiau ploto.


Jeigu ankstesniais laikais kapinėse kiekvienam kapui buvo skiriama daugiau erdvės, tai šiais laikais kiekviena žemės pėda yra taupoma ir laidojama kuo kompaktiškiau, tad ypač dažnas yra palaikų kremavimas. Artimojo kapu rūpintis paprastai nebūtina, tą atlieka profesionalūs kapų prižiūrėtojai, kurie sodina ir prižiūri gėles bei patį antkapį, tik, savaime suprantama, tai daro ne už dyką.


Malonus akiai ir raminančiai veikiantis rutuliškai karpomų buksmedžių ir liepų derinys.


Tad kol yra artimųjų, galinčių kasmet sumokėti nemenką sumą už kapo vietą (kuri dažniausiai būna šalia vietinės bažnytėlės) bei priežiūrą, tol tai atliekama, bet kai nebelieka kam mokėti, tuomet palaikai su 2 m gylio gruntu iškasami ir pervežami į bendrą kapą kažkur toliau. Iškastoji kapo duobė pripildoma nauju gruntu ir pasiūloma naujam „pirkėjui“. Mums toks kapų „atlaisvinimo“ variantas pasirodė gan drastiškas, bet kol kas Lietuva dar neturi didelių problemų su žeme, skiriama naujoms kapinėms (nors šalia didesnių miestų tai jau pamažu tampa vis sudėtingiau).



Dekoratyviniai kopūstai mums neįprasti, ypač kapuose, bet jie pasižymi ilgu dekoratyvumu ir atsparumu nestipriems šalčiams.


Tad švedų kapinėse vyraujantis santūrumas, ekologiškumas, paprastumas ir natūralumas galėtų būti pavyzdys ir kai kuriems lietuviams, mėgstantiems kičinius ir stambius antkapius, didelius augalus ar nenatūralių spalvų dirbtines gėles.


Domanto Pipo ir asm. albumo nuotraukos


Daugiau nuotraukų išvysite galerijoje:



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis