Tręšimas. Kad žolė augtų sveika, reikalingos maisto medžiagos, būtinos augalo gyvybinėms funkcijoms užtikrinti. Tinkamai patręšta veja net ir kintant oro sąlygoms išlieka tanki, gerai formuoja naujus lapus ir yra atspari mindymui. Tręškite kompleksinėmis trąšomis (N:P:K 8:20:30 3 kg/arui). Jei žolė blyškiai žalia, nors neseniai buvo tręšta kompleksinėmis trąšomis, papildomai tręškite azoto trąšomis (amonio salietra 1 kg/arui). Azotas suteikia vejai gražią žalią spalvą. Per visą vegetacijos laikotarpį būtina nuolat tręšti azoto trąšomis, todėl ir rugpjūčio mėnesį veją reikės patręšti amonio salietra 1 kg/arui.
Laistymas. Sausros metu veją būtina laistyti. Vienkartinė laistymo norma yra 12 l/kv. m. Labai svarbu ir neperlaistyti vejos: taip išplaunamos maisto medžiagos, augalų šaknynui ima trūkti deguonies ir žolynas pagelsta.
Žolės pjovimo aukštis. Prasidėjus vidurvasario karščiams, tikslinga padidinti įprastinį vejos pjovimo aukštį 1 cm – nupjauti 4 cm žolės sluoksnį.
Žolės pjovimo dažnumas priklauso nuo vejos tipo. Dažniausiai pjaunamos (vasarą kas savaitę)
dekoratyvinės vejos. Norėdami rečiau pjauti veją, kai kurie sodininkai daro didelę klaidą nupjaudami žolyną per žemai, tiesiog nuskusdami iki baltumo. Taip nupjauta veja labai nusilpsta. Kad ji atsigautų, reikia laiko ir papildomos priežiūros.
Žolės surinkimas – tai papildomas darbas, tačiau jis turi ir privalumų: pašalinus nupjautas organines medžiagas sumažėja nepageidaujama lietaus sliekų veikla, lėčiau formuojasi vadinamojo veltinio sluoksnis, veja neiššunta nuo netolygiai paskleistos žolės, pašalinami nupjauti ligoti lapai, lėčiau plinta ligų sukėlėjai. Nupjautą žolę galima palikti nesurinktą, kai: jos užauga mažai, lapai būna jauni ir sultingi, žoliapjovė turi mulčiavimo funkciją, sausi orai, dirva yra biologiškai aktyvi. Veltinio sluoksnis dažniausiai formuojasi tuomet, kai pjaunama aukšta, sena žolė, turinti daugiau lignino. Nupjauta žole galima šerti naminius gyvulius, lesinti paukščius, bet dažniausiai iš jos daromas kompostas, pridedant kompostinių durpių, kitų organinių buitinių atliekų. Todėl, verta
įrengti pailgą kompostavimo aikštelę arba dėžę. Organinių medžiagų ardymą labai spartina Kalifornijos sliekai.
Samanų vejoje atsiranda esant nepalankioms sąlygoms varpinėms žolėms augti. Taip atsitinka, kai
dirva užmirksta (žolių šaknims trūksta oro), per mažai šviesos (nuolat būna pavėsis), žolėms trūksta maisto medžiagų, žolė pjaunama per žemai, susidaro storas veltinio sluoksnis, parenkamas netinkamas žolių mišinys. Samanas galima naikinti mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis (jos jautrios geležies sulfatui). Pačios efektyviausios samanų kontrolės priemonės yra išvardytų atsiradimo priežasčių naikinimas.
Daugiau naudingų patarimų, ką veikti per atostogas sode, darže ir virtuvėje rasite knygoje „Praktiškos moters knyga. VASARA“.
