RUDENĮ RENKAME AUGALUS FLORISTIKAI

Pasidairykite lauke šiuo metu: kieme, gėlynuose, pievose ir miškuose yra dar daug žydinčių ar dekoratyviai atrodančių augalų, kuriuos galime rinkti ir iš kurių ilgais žiemos vakarais galėsime gaminti floristinius darbelius. Iš šių praktiškai nieko nekainuojančių medžiagų vėliau bus galima kurti mielus namams ar dovanoms skirtus dalykėlius. Juk būti gryname lauke sveika, o ir vėliau kurti iš natūralių medžiagų darbelius ne tik smagu, bet ir turėsime puikių dovanėlių artimiesiems švenčių progomis. Tad ką galima rinkti ir kokių augalų arba jų dalių galima dar rasti lauke šiuo metu?

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Rugpjūčio pabaigoje ir dar visą rugsėjį pakelėse ir laukuose geltonuoja KANADINĖS RYKŠTENĖS (Solidago canadensis) žiedynai. Nors iš pažiūros ji yra graži gėlė ir tinka puokštėms, bet iš tiesų yra invazinis augalas mūsų krašte, darantis žalą savaiminei Lietuvos florai. Tad be gailesčio ją skinkite ir kuo didesniais glėbiais. Rykštenių žiedai tinkami ne tik skintų gėlių puokštėms, bet ir išlaiko ryškią spalvą sudžiovinti. Džiovinkite surištus gėlių pundelius „galvomis" žemyn ten, kur nešviečia tiesioginė saulė, nes jos spinduliai paprastai blukina augalų spalvas. Galima sudžiovinti ir įdėjus tarp knygų ar laikraščių – bus galima pasigaminti floristinių atvirukų.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pievose ir pagrioviuose dažna RAUKTALAPĖ RŪGŠTYNĖ (Rumex crispus), liaudiškai dar vadinama arkliarūgšte. Kai vasarą ji žydi žalsvais žiedais, tai greičiausiai net neatkreipiate dėmesio, bet rudenį subrendę žiedynai nusidažo tamsiai ruda aksomine spalva. Gamtoje jie natūraliai sudžiūva stačios formos šluotelėmis, tad belieka tik nuskinti – vėliau šios aksominės šluotelės pagyvins daugelį sausų puokščių ar kitų floristinių darbelių.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Ir gamtoje, ir gėlyne auga nemažai smilginių augalų arba siauralapių žolynų, iš kurių galima sukurti daug mielų darbelių. Pievose galima rasti lendrūnų (Calamagrostis), Kiškio ašarėlių (Briza media), šeryčių (Setaria), motiejukų (Phleum) bei kitų, o gėlynuose auginamų – miskantų (Miscanthus), soruolių (Pennisetum) bei daugelio kitų smilgų šluotelių, kurių net nereikia žinoti pavadinimų, tiesiog daugelis iš jų labai tinka darbeliams kurti.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

O kur dar javų varpos – rugiai, avižos, miežiai bei apvalios linų sėklų dėžutės – visi jie puikiai vėliau pasitarnaus kuriant. Žolynus stenkitės skinti ir džiovinti atskiromis rūšimis, kad nesusimaišytų tarpusavyje.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Beje, net ir iš paprasčiausio šieno, t.y. džiovintos žolės bus galima sukurti įdomių ir dekoratyvių dalykų – krepšelių, vainikų, vazelių, dėžučių ar namų dekoracijų. Tad vaikštinėdami lauke, tiesiog kiekvieną sykį parsineškite kuokštą paprasčiausios žolės ir po keleto tokių pasivaikščiojimų turėsite pakankamai medžiagos darbeliams.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Dar viena dažna gėlė pievose, kuri šiuo metu vis dar žydi – tai PAPRASTOJI KRAUJAŽOLĖ (Achillea millefolium). Jos žiedeliai baltai, susitelkę į tankius ir skėtiškus graižus, kurie sudžiūvę išlieka balsvi arba pilkšvi. Kam artimesnis natūralumas, galės juos naudoti tokius, kokie yra, o kas mėgsta ryškesnes – bus galima ir padažyti. Džiovinti kraujažolių žiedynus taip pat reikėtų pakabinus žemyn, tamsesnėje vietoje. Net jei vėliau nebenorėsite ar negalėsite kurti iš kraujažolės darbelių – galėsite jas panaudoti kaip vaistažoles, juk tai puikus liaudiškas vaistas, ne veltui turintis kraujo žolės vardą. Gėlynuose auginamos ir dekoratyvinės bei spalvingus žiedus turinčios kraujažolės.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Šalia kraujažolės pievose dažnai auga ir PAPRASTOJI BITKRĖSLĖ (Tanacetum vulgare). Jos žiedynų forma irgi panaši į kraujažolės (priklauso tai pačiai astrinių šeimai), bet žiedeliai stambesni bei ryškiai geltoni. Bitkrėslės mėgstamos floristų bei Vilniaus krašto verbų rišėjų, nes net ir sudžiūvę žiedynai išlaiko ryškią geltoną spalvą bei formą. Tik skindami neužmirškite, kad bitkrėslės yra šiek tiek nuodingos ir gali sudirginti odą, tad jas geriau skinti su pirštinėmis arba vėliau nusiplauti rankas.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Jeigu vaikštinėjate miške ar pavėsingoje vietoje, be abejo, galite šiek tiek pasirinkti ir samanų, jų žalia spalva pagyvins floristinius darbelius. Tiesa, imant samanas, nereikėtų plėšti dideliais kiekiais ir draskyti miško paklotę, o tik šiek tiek, nenuskriaudžiant gamtos. Bet kuriuos augalus skinant natūralioje aplinkoje, būtina nedaryti žalos gamtai.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Nemažai gėrybių galima rasti ir kiemo gėlyne. Štai nužydėjusių ir nubarsčiusių žiedlapius ežiuolių (Echinacea), rudbekijų (Rudbeckia) ar saulainių (Helenium) žiedų viduriukai paprastai būna tamsiai rudos spalvos ir vėliau juos galėsite panaudoti floristikos darbeliuose. Tiesa, nereikėtų labai „pernokinti" šių gėlių, nes jų žiedyno vidurys – tai subrendusios sėklos, kurias augalas vėliau lengvai išbarsto. Nuo seno žinomi ir kermėkai (Limonium), nors pastaruoju metu jie ne dažnai auginami mūsų gėlynuose, bet užsienio selekcininkai sukuria naujų bei įdomių veislių, kurios ir sudžiūvusios atrodo puošnios, tad kodėl gi jų neauginus ir nedžiovinus.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Galima būtų vardinti dar daug augalų, kurie auga mūsų gėlynuose ir kuriuos sudžiovintus galima naudoti floristikoje: tai rudenį žydinčių šlaitinių ar duglaso lanksvų (Spiraea douglasii) rožinės šluotelės, nužydėję hortenzijų „bumbulai", gomfrenos, gubojos, juodgrūdžių sėklų dėžutės, dekoratyvinių aguonų galvutės, sausučiai, bestiebės karlinos, sagutės, svambeniai, karšuliai bei daugelis kitų. Svarbu, kad bevaikštinėdami lauke į augalus pasižiūrėtumėte kūrybiškai, juk net nebūtina, kad jie žydėtų, nes nemažai augalų net ir „mirę" atrodo dekoratyviai.

Visas iš kiemo, pievos ar miško parsineštas gėrybas iš pradžių vieną ar dvi dienas palaikykite lauke – atvirame balkone, verandoje ar pavėsinėje, kad iš jų išsibėgiotų vabaliukai. Vėliau jau, priklausomai nuo to, kokį augalą surinkote, juos galima surišti į pundelius, puokšteles ar paskleisti sluoksniu, kad išdžiūtų. Tinkamiausia tam vieta – tamsi, vėsi ir nedrėgna, kad nesupelytų. Lapkričio ar gruodžio mėnesį visas šias gėrybes ištrauksime ir bandysime kurti smagius darbelius.